Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimais numatoma, kad asmenys nuo kitų metų sausio 1-osios galėtų deklaruoti gyvenamąją savivaldybę, bet ne konkretų adresą, tik tuo atveju, kai kartu nurodo ir faktinę savo gyvenamąją vietą.

VRM parengtame projekte, kurį dar turėtų svarstyti Seimas, nurodoma, kad šiuo metu problemų deklaruojant gyvenamąją vietą kyla daugeliui būsto nuomininkų, nes Lietuvoje egzistuoja „ydinga praktika“ nesudaryti nuomos sutarčių. Todėl pakeitimais siūloma, kad asmenys ir toliau galėtų registruotis „prie savivaldybės“, tačiau turėtų pateikti duomenis ne tik apie savo faktinę gyvenamąją vietą, bet ir apie darbovietę, mokymosi ar studijų įstaigą. Įrodymais, jog asmuo gyvena savivaldybėje, taip pat galėtų būti globėjo ar rūpintojo statusas ir „kiti objektyvūs duomenys“, kurie pagrįstų asmens gyvenimo toje savivaldybėje poreikį.

Įstatymo projekte numatyta, jog nuo sausio 1-osios visi asmenys, nenurodę  realios gyvenamosios vietos, bus išbraukti iš  gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašo.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, kad savivaldybės turėtų žinoti, kur iš tiesų asmuo gyvena, nes registracijos vieta ir faktinė gyventojų buvimo vieta neretai nesutampa.

„Tai ypatingai susiję su vaikų apsauga, kai vaikų teisių apsaugos tarnybos nori ar patikrinti, ar informuoti, bet nežino, kur gyvena tėvai, kur vaikai. Jei žmogus turi kur deklaruoti, gali deklaruoti. Ar sudarę nuomos sutartis, ar ne, jie turėtų teisę pasakyti, kad mes ten gyvename, mus galima ten rasti siunčiant laiškus, pranešimus. Tai nieko bendro neturėtų su registracija, kuri turi teisines pasekmes, sukuria teises ir pareigas. Čia kaip ir sudarant sutartis nurodote savo gyvenamąją vietą – ar ateinate į banką, ar į sporto klubą“, – paaiškino ministras.

Ministerija tikisi, kad faktinės gyvenamosios vietos nurodymas leis išvengti piktnaudžiavimo įvairiomis lengvatomis, pakeitimais taip pat siekiama, jog gyventojai nesusidurtų su problemomis gaudami įvairias socialines išmokas, pašalpas, registruodami vaikus į darželius ar mokyklas.

Pagal ministerijos siūlymą, bus įvesta ir tikslesnė benamių gyventojų apskaita. Pastarieji asmenys savivaldybėms turės nurodyti adresą įstaigos, pvz., nakvynės namų ar labdaros valgyklos, nevyriausybinės organizacijos, kurioje jie gauna socialines paslaugas, kad prireikus juos būtų galima rasti.

Ministerija nurodo, kad egzistuoja ir klaidingas įsitikinimas, jog gyvenamosios vietos nurodymas savivaldybei suteike nuomininkui teises į nuomojamą būstą – tai nėra tiesa.

Lapkričio 1-osios duomenimis, Lietuvoje 66 591 asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą. Nuo 2016-ųjų tokių asmenų sumažėjo beveik du kartus. Teisės aktai numato, kad nuo 2018-ųjų sausio 1-osios visi gyventojai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą per pusmetį, visuotinio gyvenamosios vietos deklaravimo terminas jau buvo nukeliamas du kartus.