Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis respondentų, per 60 proc., nežino, kad atstovo pasirinkimas gali turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų priteisimui.

Apklausa rodo, kad ketvirtadalis iš jų nėra girdėję apie teismų praktiką, kad laimėjus bylą, jei atstovavo ne advokatas, o teisininkas ar teisinių paslaugų bendrovė, nepaisant to, kad byla laimėta, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Dažniausiai šio niuanso nežino vyresnio amžiaus žmonės. 52 proc. žmonių nežino, kaip patikrinti, ar teisininkas turi advokato vardą.

„Ne visi gyventojai žino, kuo teisininkas skiriasi nuo advokato. Neretai gatvėje matome įvairius skelbimus - „pigiausios skyrybos“ ar kažkas panašaus. Gyventojas gali pasirinkti tokį paslaugų tiekėją, tačiau net nežinoti, kad jis nėra advokatas, kad jo kvalifikacija neatitinka advokato kvalifikacijos“, - per spaudos konferenciją pirmadienį Vilniuje sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Pasak jo, jeigu šeimos byloje nuo pat pradžių pasirenkamas nekvalifikuotas advokatas, pradiniame etape galima padaryti klaidų, kurių vėliau ištaisyti nebus galima. Pakeisti atstovą jau vykstančioje byloje yra sunku. Be to, kasaciniame procese skundą gali rašyti tik advokatas, teisinių paslaugų įmonės šios teisės neturi.

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas sako, kad gyventojai skundžiasi dėl pralaimėtų bylų, keikia teismus ir taip apie teisingumą formuojama negatyvi nuomonė.

„Tą dalyką tu spręsti profesionalai. Advokatas turi laikytis etikos kodekso, ko nereikia paprastam teisininkui. Advokatas turi turėti bent bakalauro ir magistro išsilavinimą, išlaikyti papildomą egzaminą, išmanyti civilinę, baudžiamąją, administracinę, darbo, Europos Sąjungos teisę, ko paprastam teisininkui nereikia“, - sakė V.Budnikas. Jis teigė, kad sprendimas samdytis esą pigesnį teisininką, ne advokatą, nepasiteisina.

I.Vėgėlė sakė, kad advokatūra jau 5-6 metus per teismus siekia iškovoti, kad advokato vardą galėtų naudoti išimtinai tik tie asmenys, kurie įrašyti į advokatų sąrašą. Teismas šioje byloje artimiausiu metu ketina skelbti verdiktą.

„Mes matome būtinybę darbuotis, kad žmonės atskirtų advokatą nuo ne advokato“, - sakė I.Vėgėlė.

Visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Vilmorus“ birželio 5-14 dienos. Apklausta per 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimas vyko 21 mieste ir 24 kaimuose.

Lietuvos advokatūra visuomenės nuomonės tyrimu siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką ieškant geriausio patarėjo juridinėms problemoms spręsti bei kaip visuomenė vertina advokatų darbą.

Lietuvos gyventojai sako, kad rinkdamiesi advokatą labiausiai atsižvelgtų į pažįstamų rekomendacijas (46 proc.), 32 proc. atsižvelgtų į reputaciją, taip pat laimėtų ir pralaimėtų bylų skaičių. Trečdalis atsižvelgtų į paslaugų kainą.

I.Vėgėlės teigimu, svarstoma, ar nereikėtų viešai skelbti advokatų laimėtų ar pralaimėtų bylų skaičių.