Įtarė plaučių uždegimą

„Vyrui pakilo temperatūra, juto skausmą krūtinėje. Pusę dviejų nakties iškviečiau greitosios medicinos pagalbą. Atvykę medikai pamatavo temperatūrą, patikrino kraujospūdį. Širdies kardiogramos nedarė. Sakė, kad tikriausiai jam bus beprasidedantis plaučių uždegimas. Išrašė paracetamolio, patarė ryte paskambinti šeimos gydytojui ir išvažiavo“, – nakties iš kovo 26-osios į kovo 27-ąją įvykius prisiminė Vilkaviškio rajone, Virbalio miestelyje, gyvenanti ilgametė velionio gyvenimo draugė V.A. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Moteris sakė pasiteiravusi GMP medikų, kodėl šie iš karto negaluojančio vyro neveža į ligoninę, tačiau esą išgirdo tik tai, jog net jei ir nuvežtų, niekas neįleistų į priėmimo skyrių, nes šiuo metu dėl koronaviruso rizikos „uždarytos visos durys“.

Negaluodamas vyko atlikti testo

Pasak pašnekovės, kovo 27 dienos rytą susisiekus su šeimos gydytoju, jos gyvenimo draugas buvo užregistruotas į Vilkaviškio ligoninėje veikiančią Karščiavimo kliniką. Sukaupęs visas jėgas tądien po vidurdienio pusamžis vilkaviškietis sėdo prie automobilio vairo ir nuvyko suplanuotam vizitui.

„Grįžo visas šlapias – temperatūra vėl buvo pakilusi. Šeimos gydytojas išrašė antibiotikų. Vyras pasakojo, kad Karščiavimo klinikoje jam švietė plaučius, paėmė kraujo mėginius iš nosies ir gerklės – tyrė dėl koronaviruso, o širdies kardiogramos taip ir nepadarė. Paklausiau, kaip sužinoti tyrimo rezultatus, pasakė, kad reikės paskambinti Karštosios linijos telefonu 1808 ir pasakys arba atsiųs žinute. Taip ir laukėme – skambinome kelias dienas, bet informacijos niekas nesuteikė“, – detales vardijo A. V.

Po kelių dienų mirė

Lemtingąją dieną, kovo 31-ąją, moteris sakė, jog ryte vilkaviškietis dar pavalgė ir atsigėrė kavos. Paskui ji pasakojo keliomis minutėms jį palikusi namie vieną, kad nueitų į parduotuvę. Tačiau grįžusi rado savo gyvenimo draugą negyvą. Pranešus apie mirtį medikams, šie, prisiminė V.A., atvyko maždaug po pusvalandžio ir tik iš įvykio vietos paskambinę telefonu esą sužinojo, kad tyrimo dėl koronaviruso atsakymas – neigiamas.

Tuo momentu, kai reikėjo, niekas nesuteikė pagalbos. Žmonės miršta ne vien nuo koronaviruso. Gydytojai turi nustatyti, kas yra, o ne pasakę, kad plaučių uždegimas, palikti numirti.

„Galima eiti ir sakyti gydytojams, kad negerai jautiesi, o jie: „koronavirusas, koronavirusas“. Visi žmonės tuoj išprotės nuo to koronaviruso. Mano gyvenimo vyro mirties priežastis – širdies infarktas. Tada, kai buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, jam skaudėjo ranką ir krūtinę, bet jie pasakė, kad jam plaučių uždegimas. Įdomu, kaip jie tai nustatė. Penkias dienas nesulaukėme jokios pagalbos. Jei tą minutę būtumėme gavę atsakymą, kad koronaviruso testas – neigiamas, būtumėme prašę, kad priimtų į ligoninę. Kas yra blogai besijaučiantis žmogus? Niekas. Lygiai nulis. Tuo momentu, kai reikėjo, niekas nesuteikė pagalbos. Žmonės miršta ne vien nuo koronaviruso. Gydytojai turi nustatyti, kas yra, o ne pasakę, kad plaučių uždegimas, palikti numirti“, –kalbėdama graudinosi kovo 31 dieną gyvenimo draugo, su kuriuo išgyveno beveik tris dešimtmečius, netekusi vilkaviškietė.

Situacijos nedetalizavo

Aiškindamiesi šį pusamžio vyro mirtimi pasibaigusį atvejį portalo žurnalistai elektroniniu paštu pateikė klausimus Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC). Teirautasi, kokia apžiūra buvo atlikta pacientui, kuo jis skundėsi, kai GMP nuvyko į namus naktį iš kovo 26-osios į 27-ąją.

Klausta, kodėl vyras nebuvo vežtas į ligoninę, ir ar tiesa, kad medikai jam pasakė, jog nuvežus į priėmimo skyrių niekas jo nepriims dėl koronaviruso situacijos. Taip pat domėtasi, kuo vadovaujantis pacientui įtartas beprasidedantis plaučių uždegimas bei kokios rekomendacijos vilkaviškiečiui buvo pateiktos GMP apsilankymo metu.

Raštiškame Vilkaviškio PSPC vyresniosios skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės Natalijos Anisimavičienės atsakyme žurnalistams buvo patvirtinta, kad kovo 27 dieną nurodytu adresu buvo kviesta greitoji medicinos pagalba.

„Buvo įvertinta ligonio būklė, suteikta reikiama medicinos pagalba, duoti patarimai, kaip elgtis toliau. Visi duomenys yra užfiksuoti Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje ir yra konfidencialūs. Pradėtas vidaus tyrimas“, – rašė Vilkaviškio PSPC atstovė.

Tačiau išsiuntus pakartotinį laišką ir paprašius į pateiktus klausimus atsakyti išsamiau, o ne abstrakčiai, argumentuojant tuo, jog kartu su klausimais prie elektroninio laiško buvo pridėtas ir velionio artimojo sutikimą liudijantis dokumentas, leidžiantis teikti informaciją žurnalistams apie vilkaviškiečio gydymo istoriją, o vėliau ir susisiekus su Vilkaviškio PSPC darbuotojais telefonu, buvo pasakyta, kad atsakymas jau pateiktas ir jo papildyti neketinama.

Negalėjo apžiūrėti 

Dabar jau velionį vilkaviškietį konsultavęs šeimos gydytojas Tomas Kudelis, dirbantis Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centrui priklausančioje Virbalio ambulatorijoje, pasakojo kovo 27-osios rytą sulaukęs paciento gyvenimo draugės skambučio.

„Po pokalbio skambinau į Skubios pagalbos skyrių ir prašiau, kad negaluojančiam vyrui būtų atlikti tyrimai. Man atsakė, kad tądien jau buvo pradėjusi veikti Karščiavimo klinika, paprašė užregistruoti pacientą ir susisiekti su koordinatoriumi. Tą ir padariau – kaip liepė, užpildžiau elektroninį siuntimą ir pacientas nuvyko. Jam buvo atlikti kraujo tyrimai, padaryta rentgeno nuotrauka ir paimtas COVID-19 ėminys. Jis iš karto buvo išleistas į namus, nieko daugiau nedaryta. Turėjau sulaukti atsakymų, kad galėčiau atlikti tolimesnius veiksmus“, – pasakojo šeimos gydytojas.

Pasak jo, gautuose atliktų kraujo tyrimų rezultatuose buvo matyti nedidelis uždegiminis rodiklis, todėl įvertinus turimus tyrimų duomenis esą nuspręsta paskirti plataus spektro geriamus antibiotikus, o būklei pablogėjus rekomenduota vėl kviestis greitosios medicinos pagalbą. T. Kudelis pripažino, šiuo metu, kai komunikacija tarp pacientų ir medikų vyksta nuotoliniu būdu, sunku įvertinti esamą būklę, nes nėra galimybės apžiūrėti.

„Aš kaip šeimos gydytojas paciento pas save priimti ir atlikti jam kardiogramą negalėjau. Nežinau, ar buvo paskirta atlikti kardiograma. Nei kardiogramos vaizdo nei jos aprašymo negavau. Greičiausiai ji nebuvo daryta. Bet pacientas nesakė, kad jam skauda krūtinę ar širdį, bent manęs tokia informacija nepasiekė, turbūt todėl atlikti kardiogramos ir neskubėta. Paskui antradienį (kovo 31 dieną, – aut. past.) gavau žinią iš paciento gyvenimo draugės, kad jis mirė“, – pasakojo šeimos gydytojas.

Pašnekovas neslėpė apmaudo, kad jam, kaip gydytojui, šis Vilkaviškio rajono gyventojo mirties atvejis yra labai skaudus, nors pacientą medikas pažinojo neilgai, nes vyras anksčiau esą lankėsi pas kitą šeimos gydytoją. „Nustatytų ir konkrečiai patikslintų ligų pacientas neturėjo. Jam įtarta plaučių liga, bet, kiek supratau pagal išrašus, bet reikėjo ieškoti širdies nepakankamumo požymių. Jis buvo ir Prienuose pas kardiologus, bet irgi reikėjo daugiau – aukštesnio lygio, trečio lygio tyrimų, kad liga būtų patvirtinta arba paneigta ir taip nespėjome“, – tarstelėjo T. Kudelis.

Apie skausmą krūtinėje neužsiminė?

„Puikiai atsimenu tą vyriškį, jis atvyko įstatymo numatyta tvarka – su šeimos gydytojo siuntimu, nes, berods, pacientas praėjusios dienos vakarą kosėjo, karščiavo, buvo kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Karščiavimo klinikoje apie skausmą krūtinėje ar kitus panašius simptomus neužsiminė. Kalbėjo, kad sukarščiavo, kosėjo. Man įsiminė paciento žodžiai: „Iš viso nesuprantu, ko šeimos gydytojas mane čia atsiuntė“. Situacija buvo tokia“, – kalbėjo Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-Skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Erika Tamaliūnaitė, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas.

Pasitikslinus, ar tikrai vilkaviškietis, atvykęs į Karščiavimo kliniką, nesiskundė krūtinės bei rankos skausmais, pašnekovė užtikrino – esą, jei apie tokias problemas būtų bent žodžiu užsiminta, medikai į tai būtų pažvelgę itin rimtai, nes tokio amžiaus vyrams tokio pobūdžio skausmai kelia didelę riziką.

„Apie krūtinės ląstą absoliučiai nepaminėjo. Karščiavimo klinikoje pacientui buvo atlikti pagal algoritmą būtini tyrimai – padaryta rentgeno nuotrauka, atlikti kraujo tyrimai, paimtas COVID-19 ėminys, pamatuoti gyvybiniai rodikliai, įvertinta temperatūra. Aišku, mes turime galimybę atlikti ir kitus tyrimus, bet tiesiog nebuvo indikacijų, nebuvo skundų“, – vardijo medikė, o paklausus, ar vyrui buvo padaryta kardiograma, ši teigė, jog ne, nes esą Karščiavimo klinikoje tai nėra rutininis tyrimas, o pacientas tarp paminėtų nusiskundimų, skausmo krūtinėje esą nebuvo pažymėjęs.

Sveikatos būklė įtarimų nesukėlė

Dar kartą perklausus, ar į Karščiavimo kliniką atvykusio vilkaviškiečio sveikatos būklė medikams tądien nesukėlė įtarimų, dėl kurių būtų reikėję pacientą guldyti į ligoninę, gydytoja tvirtino, kad indikacijų stacionariniam gydymui nebuvo – vyro gyvybiniai rodikliai esą buvo geri.

„Buvimo momentu pas mus, kraujospūdis, temperatūra – viskas buvo gerai, jis visiškai atitiko ambulatorinio paciento galimybes“, – pabrėžė ji.

Turime galimybes tokius pacientus tirti. Šiuo metu koronaviruso testo atsakymo laukia viena pacientė, tačiau tuo pat metu jai atliekami ir kiti tyrimai. Tiesiog vilkaviškietis tuo momentu nesiskundė krūtinės, rankos skausmais.

Žurnalistams E. Tamaliūnaitės pasiteiravus kitokio scenarijaus – jei vyras būtų skundęsis skausmu krūtinėje bei kitais panašiais negalavimais, ar būtų buvusi galimybė paguldyti jį į ligoninę, kol dar negautas COVID-19 testo atsakymas, ji užtikrino:

„Turime galimybes tokius pacientus tirti. Šiuo metu koronaviruso testo atsakymo laukia viena pacientė, tačiau tuo pat metu jai atliekami ir kiti tyrimai. Tiesiog vilkaviškietis tuo momentu nesiskundė krūtinės, rankos skausmais. Mes visada dėl pacientų gerovės padarome geriau daugiau negu per mažai – geriau padaryti papildomą kardiogramą negu jos nepadaryti – ypač šitiems rizikos amžiaus žmonėms, bet skundų dėl to nebuvo“, – tvirtino medikė.

Sistemoje ji surado ir perskaitė paciento nusiskundimus, kurie tądien buvo surašyti lankantis Karščiavimo klinikoje.

„Karščiuoja iki 38,5. Padusina, darosi sunkiau kvėpuoti. Serga dvi paros. Naktį kviesta GMP konsultuojant išklausė smulkių, drėgnų karkalų. Rekomenduota gerti antibiotikus „Ospamox“. Išgėrė dvi tabletes po 1000 mg.“ – „Tokie yra paciento skundai“, – detalizavo E. Tamaliūnaitė.

Atsakymas tik po mirties

„Tada mes paaiškinome, kad apie (koronaviruso, – aut. past.) tyrimų rezultatus sužinome naktį, mums praneša telefonu iš laboratorijos. Patys žinome, kad pacientai ir šeimos gydytojai nerimauja. Pasakiau, kad, jei koronaviruso testas bus teigiamas, pranešime iš pat ryto, o jeigu ne, rekomendavau teirautis Karštosios linijos telefonu 1808. Taip pat buvo galima pažiūrėti elektroninėje sistemoje arba pasiskambinti šeimos gydytojui pirmadienį, nes, kai pacientui atliko koronaviruso testą, buvo penktadienis. Jei niekas nepraneš, vadinasi, tyrimas yra geras“, – pridūrė E. Tamaliūnaitė.

Pasak gydytojos, koronaviruso testo atsakymai buvo gauti naktį iš kovo 27 į 28-ąją. Kauno klinikų laboratorijos atstovai esą juos pranešė susisiekę telefonu. O kovo 28 dienos vakarą, kai medikė atvyko į budėjimą, sakė rezultatus suvedusi į specialią ESPBĮ sistemą bei išsiuntusi į Kauno klinikas, kad atsakymą užtvirtintų laboratorijos atstovas ir jis virtualioje platformoje galėtų būti matomas šeimos gydytojui bei pacientui.

„Kodėl jie (koronaviruso testo atsakymo, – aut. past.) nežinojo iki antradienio, nežinau. Pati labai nustebau, kai paskambino greitosios medicinos pagalbos felčerė ir pasakė, kad yra nuvykę į iškvietimą ir pacientui konstatuota mirtis. Buvo iš tiesų didžiulis šokas, kai pasakė, kad koronaviruso tyrimo atsakymas vis dar nėra žinomas. Labai gaila, jaunas vyras...“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

SAM: ne visi atsakymus gauna tą pačią dieną

Raštu pateikus užklausą Kauno klinikų atstovams ir pasiteiravus, ar tikrai laiku už koronaviruso testų atsakymų suvedimą į sistemą atsakingas laboratorijos darbuotojas tai padarė laiku, atsakyta, jog tokio pobūdžio informacijos trečiosioms šalims teikti jie negalį ir patarta kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ar įgaliotus atstovus iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC).

Ne visi ėminiai yra ištiriami ir pacientas informaciją apie rezultatus gauna tą pačią dieną, kai juos pridavė. Pirmenybė taikoma mėginiams, į laboratorijas atsiųstiems iš ligoninių

SAM šio konkretaus Vilkaviškio rajono gyventojo atvejo taip pat nekomentavo. Tačiau pasak SAM Spaudos tarnybos patarėjos Gabrielės Banaitytės, kadangi COVID-19 tyrimų apimtys yra išaugusios, pirmiausia informaciją gauna tie pacientai, kuriems yra nustatytas teigiamas rezultatas.

„Ėminiai, priklausomai nuo terpės ir laikymo sąlygų, yra tinkami tyrimui nuo 3-5 dienų iki keleto mėnesių. Taigi, ne visi ėminiai yra ištiriami ir pacientas informaciją apie rezultatus gauna tą pačią dieną, kai juos pridavė. Pirmenybė taikoma mėginiams, į laboratorijas atsiųstiems iš ligoninių“, – detalizavo pašnekovė ir apeliuodama į velionio atvejį sakė, kad visais atvejais paciento būklę ir tai, kokios  pagalbos ir kokio gydymo jam reikia, sprendžia medikai.

„Net ir karantino metu pacientams turi būti užtikrintos visos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos“, – užtikrino G. Banaitytė.