„Mes susirinkome tam, kad išsakytume savo nuomonę. Nesvarbu, kad galimybių pasas yra sustabdytas, jaučiu abejonę, ar šis dokumentas po kelių dienų ar savaičių vėl nebus atnaujintas. Todėl norėčiau, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas Konstitucinio Teismo. Tai svarbu dėl visos Lietuvos vaikų ateities“, – akcentavo žurnalistų kalbinta viena moteris, prisijungusi prie „Basų mamų“ iniciatyvos stovėti basomis prie Konstitucinio Teismo langų.

Čia buvo susirinkę ne tik mamos, bet ir tėčiai. Vienas jų akcentavo, kad toks pasiryžimas tam, kad teismas vis dėlto ieškotų sprendimo. Sutiktas vyras, paklaustas, ką darys, jei Konstitucinis Teismas nesiims nagrinėti bylos dėl galimybių paso, nes šis dokumentas šalyje jau sustabdytas, užsiminė, kad kol kas pasakyti sunku – viskas priklausys nuo konteksto. „Šiandien tikimės, kad vasario 10 dieną byla bus nagrinėjama“, – tarstelėjo jis.

Todėl norėčiau, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas Konstitucinio Teismo. Tai svarbu dėl visos Lietuvos vaikų ateities.

Pasiteiravus, ar tuo atveju, jei paaiškėtų, kad galimybių paso taikymas prieštaravo Lietuvos Konstitucijai, vyras prašytų tam tikrų kompensacijų, jis teigė, kad viskas priklausytų nuo to, kokie sprendimai būtų priimti. „Teisininkai pasakys savo komentarus, o tada, mes kaip aktyvūs tėvai, nepatenkinti tuo, kas buvo penkis mėnesius, priimsime sprendimus“, – atviravo pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Didelės staigmenos tikrai nebuvo. Žinant visuomenės pasidalijimą ir susierzinimą, turbūt buvo galima laukti tokios reakcijos. Mums buvo keista, kad Konstitucinis Teismas visiškai nebuvo informuotas apie šitą akciją. Apie ją mes sužinojome tik iš žurnalistų. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas yra oficiali įstaiga ir bet kokios demonstracijos vykti prie teismo negali. Jos gali vykti ne mažiau nei 75 metrai nuo teismo“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė.

Pasak pašnekovės, „Basos mamos“ atėjo ir į Konstitucinį Teismą – atnešė peticiją, pasirašytą daugelio žmonių. Tačiau peticija, teigė D. Jočienė, gali būti traktuojama kaip spaudimas teismui vienaip ar kitaip spręsti bylą. „Kitu atveju, tai pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, teismas neturi kompetencijos nagrinėti viešų peticijų, viešų kreipimusi ir panašiai. Tai yra tiesiog moralinis spaudimas, nes ten yra aiškiai pabrėžta, kad, jų nuomone, Konstitucinis Teismas turi toliau nagrinėti bylą“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkė.

Pasak jos, bylos likimas kol kas neaiškus, jį nulems visi Konstitucinio Teismo teisėjai. Sprendimas bus priimtas šią savaitę. „Mes esame demokratinė laisva visuomenė, visi turi teisę reikšti savo mintis, įsitikinimus, bet, kaip aš sakau, ir teisė reikšti mintis ir savo įsitikinimus turi tam tikras ribas ir uždeda tam tikrą atsakomybę. Žmonės tai gali daryti iki tos ribos, kol tai leidžia įstatymas. Mes tą tik sveikiname, bet, aišku, kur peržengiamos ribos, jau gali būti ne visai gerai“, – pastebėjo D. Jočienė.

Paklausta, ar vis dėlto koks nors teismo atstovas neturėtų nueiti ir pasikalbėti su akcijos dalyviais, Konstitucinio Teismo pirmininkė pabrėžė, kad teismas yra nešališka institucija, kuri sprendžia bylas, remdamasi tik Konstitucija ir įstatymais. Todėl, jos nuomone, teismas ir teisėjai neturėtų eiti ir kalbėtis su „Basomis mamomis“.

„Aišku, mes galime nusiųsti savo atstovę spaudai ar teismo darbuotojus pasikalbėti, bet teisėjai, manau, yra nepriklausomi ir sprendžia bylas, klausydami tik įstatymų ir Konstitucijos“, – teigė ji.