„Pilietybės komisijos posėdis numatomas sausio mėnesį, pilietė Ilzė Liepa bus pakviesta į posėdį“, – BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis

Jis taip pat patvirtino, kad posėdyje bus svarstomas klausimas ir dėl J. Kudimovo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš I. Liepos kreipėsi lapkričio pabaigoje, dėl J. Kudimovo – rugpjūčio pabaigoje.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvos institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijai. Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) išvadoje Migracijos departamentui nurodė, kad I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų. Departamentas taip pat teigia, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Dėl J. Kudimovo VSD nurodė, kad verslininkas Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: jis nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

LRT naujienų portalas yra skelbęs, kad maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodžio 16 dieną jis raštu kreipėsi į tuometį prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.

J. Kudimovas dalyvavo Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių valdyme, neskaidriose rinkimų kampanijų Vakarų šalyse finansavimo iš Rusijos schemose, iki šiol palaiko ryšius su Rusijoje įtakingais asmenimis, siejamais su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.