Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) teigia, kad Lietuvos teisėsauga netinkamai elgiasi su neapykantos nusikaltimų aukomis Lietuvoje.

Savo pastabas ŽTSI išdėstė studijoje, kurią atliekant buvo apklausti prokurorai ir policijos pareigūnai bei neapykantos nusikaltimų aukos – tiek išdrįsusios kreiptis pagalbos, tiek nepranešusios apie patirtus užpuolimus.

"Neretai pareigūnų požiūris į aukas yra nejautrus, neatsižvelgiama į aukos pažeidžiamumą. Teisės aktai nenumato principo, jog auka turi būti apklausta kuo mažiau kartų, taip pat nėra reikalavimo apsaugoti auką nuo bereikalingo pakartotinio kontakto su pažeidėju. Pavyzdžiui, viena auka ikiteisminio tyrimo metu buvo iškviesta net į šešias apklausas. Kitai aukai, belaukiant apklausos policijos nuovadoje, teko priimamajame sėdėti šalia užpuoliko. Auka jautėsi įbauginta vien sėdėdama šalia jo: užpuolikui bandant kažką išsitraukti iš kišenės, auka pamanė, kad bus vėl užpulta, ir mėgino gintis dujų balionėliu", - teigiama žmogaus teisių stebėtojai.

Kartu pažymima, kad Lietuvoje nėra išvystytos psichologinės, teisinės bei kitos pagalbos paslaugos nusikaltimų aukoms, todėl pareigūnai neturi kur nukreipti aukų.

Be to, apklausus neapykantos nusikaltimų aukas, paaiškėjo, jog informacija apie joms garantuojamas teises, taip pat kita su ikiteisminiu tyrimu susijusi informacija teikiama labai formaliai arba apskritai neteikiama. Rimta kliūtimi tampa ir kalbos barjeras, trūksta profesionalių vertėjų.

Pasak studijos autorių, šiuo metu nei Lietuvos teisės aktai, nei pareigūnų praktika neatitinka iš Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių apsaugos direktyvos (2012) kylančių standartų. Nors tiek prokurorai, tiek policijos pareigūnai pripažįsta, kad neapykantos nusikaltimai yra pavojingos visuomenei veikos, tačiau rimčiau vertinami tik smurtiniai neapykanta motyvuoti nusikaltimai. Neapykantą ar diskriminaciją kurstanti kalba, pavyzdžiui, internetinių komentarų rašymas esą vertinamas atlaidžiai.

"Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje fiksuojama sąlyginai mažai neapykantos nusikaltimų, tačiau realybė visai kita. Viena vertus, aukos vengia pranešti apie patirtą skriaudą teisėsaugai, nesitikėdamos – neretai pagrįstai – sulaukti reikiamos pagalbos. Maža to, toli gražu ne visi neapykantos nusikaltimai fiksuojami kaip neapykanta motyvuotos nusikalstamos veikos" – teigia ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė.

Studijoje pateikiamais Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais Lietuvos fiksuoti 325, pernai - 263, o per devynis šių metų mėnesius - 114 neapykantos nusikaltimų.

ŽTSI atkreipia dėmesį, kad iki 2015 metų Lietuva turės perkelti į nacionalinę teisę ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas. Šia direktyva siekiama suvienodinti ir įtvirtinti minimalius neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsaugos standartus visose ES šalyse narėse.