Rygos lietuvių vidurinė mokykla – viena geriausių ir moderniausių mokyklų Latvijoje. Norintys į ją pakliūti laukia eilėje, o latviai dėl patekimo įrodinėja turintys lietuviškų šaknų. Mokslo ir žinių dieną per mokyklos slenkstį žengs apie 400 vaikų.

„Rugsėjo 1-ąją turėsime šventę gražiame mokyklos sode. Tikimės, kad švies saulė ir bus gražus oras. Jei ne – šventę rengsime sporto salėje. Kaip ir visuomet, sveikinsime vaikus, muzikantai juos sutiks su dainomis ir muzika, o vėliau pirmokai susitiks su dvyliktokais“, – programą pristato Rygos lietuvių vidurinės mokyklos įkūrėja direktorė Bronislava Aldona Treija.

Šiemet į mokyklą kulniuos 395 mokiniai, iš jų 21 abiturientas. Praėjusiais metais mokyklą baigė 18 dvyliktokų. Mokyklos direktorės pavaduotojas neformaliam ugdymui istorijos mokytojas Rolandas Žalnierius portalui LRT.lt sako, kad praėjusiais metais mokyklą baigę abiturientai pasiekė labai aukštų rezultatų: „Praktiškai visi įstojo į aukštąsias mokyklas. Daugelis studijuoja mediciną, taip pat ekonomiką. Vaikai išvažiavo studijuoti ir į užsienį – Norvegiją, Daniją.“

„Mūsų mokykla yra vertinama labai aukštai – Rygoje esame pirmajame trejetuke. Čia viskas gerai organizuota, pagal priežiūrą ir grožį Rygoje ji užima pirmą vietą. Žydi rožių alėja, yra sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės. Mokyklą juosia tvora, todėl negali įeiti pašaliniai“, – apie mokyklą pasakoja direktorė B. A. Treija.

Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje dirba 47 pedagogai, iš jų daugiau kaip 10 yra lietuviai. „Kiti mokytojai taip pat supranta lietuviškai. Mes kalbame abejomis kalbomis – latviškai ir lietuviškai. Vaikai, atėję į antrą klasę, jau taip pat moka lietuviškai. Mokykloje švenčiame ir lietuviškas, ir latviškas valstybines šventes“,  – LRT.lt teigia direktorė.

Per daugiau kaip 20 metų mokykla tapo tokia populiari, kad į ją patekti nori ne tik lietuvių, bet ir latvių vaikai. „Daug latvių stovi eilėje, kad pakliūtų į mokyklą. Mums nereikia ieškoti mokinių. Turime dvi pirmas klases po 22–23 mokinius. Patalpos nedidelės, 22 mokinius susodiname, bet 25 – ne. Mokytojams lengviau dirbti mažesnėse klasėse, todėl vaikai turi geresnes žinias. Kiekvienas per pamoką turi būti paklaustas ir aktyviai dalyvauja mokymo procese“, – tęsia B. A. Treija.

Istorijos mokytojas R. Žalnierius teigia, kad nulinėje klasėje buvo 76 mokiniai, tačiau į pirmą klasę priimta 40 vaikų. Kiti vaikai laukia dar vienerius metus arba eina į kitas mokyklas.

Portalui LRT.lt R. Žalnieriaus pasiteiravus, kurią istoriją – Lietuvos ar Latvijos – vaikai mėgsta mokytis labiau, mokytojas sako: „Pagrindinis dalykas yra egzaminai – mokiniai laiko Latvijos istorijos egzaminą. Lietuvos istorijos pamokų skaičius yra mažesnis nei Latvijos.“

Direktorė B. A. Treija tikina, kad mokiniai bei mokytojai neatitrūksta nuo Lietuvos – dažnai atvyksta į Panevėžį, Šiaulius ar Biržus. „Rusų tautybės žmonės ne visi moka valstybinę kalbą, bet visi lietuviai moka latvių kalbą. Mums nėra jokių sunkumų, suprantame ir žinome, kas vyksta Latvijoje ir Lietuvoje. Žinome, kaip draugauja Latvija su Lietuva. Neseniai buvo atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri Jūrmaloje susitiko su naujuoju Latvijos vadovu Raimondu Vėjuoniu. Mes viską matome ir žinome – juk visai šalia gyvename“, – LRT.lt sako direktorė.

Atviliojo geresnė ekonominė padėtis

Kaip teigia LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis, lietuviai Latvijoje gyvena nuo seno – kaip istoriškai susiformavusi tautinė mažuma. Šių metų pradžioje šalyje gyveno 27 423 lietuviai.

„Didesnės mūsų tautiečių kolonijos Latvijoje pradėjo burtis po 1863-ųjų, kai buvo panaikinta baudžiava, ir žmonės galėjo laisviau keliauti. XX a. pradžioje Latvijoje gyveno apie 100 tūkst. lietuvių, vien Rygoje – daugiau kaip 30 tūkst.“ – skaičiuoja A. Vaikutis.

Daugiausiai lietuvių esą buvo įsikūrę kaimuose. Tarpukariu nemažai jų į Latviją atviliojo geresnė ekonominė padėtis nei Lietuvoje. „Veikė kultūros draugijos, saviveiklos kolektyvai, buvo leidžiamos lietuviškos knygos“, – pasakoja A. Vaikutis.

1991-aisiais oficialiai pradėjo veikti Rygos lietuvių mokykla, iki šiol vadovaujama garsios lietuvių kilmės pedagogės B. A. Treijos. „Prie lietuvių mokyklos įkūrimo daug prisidėjo ir dvi Rygos lietuvės – Birutė Flandėrė ir Regina Beliavska. Prasidėjus Atgimimui, jos ragino vietos lietuvius leisti savo vaikus į sekmadieninę mokyklėlę. Joms padėjo dar viena entuziastė – iš Kauno į Rygą atvažiuojanti mokytoja Marija Kvasčiauskienė“, – teigia A. Vaikutis.

Entuziastėms tuomet pavyko suburti apie 70 vaikų. Vėliau dalis jų tapo pradėjusios veikti Rygos lietuvių mokyklos pirmaisiais mokiniais.

Rygos lietuvių mokykla šiuo metu yra viena geriausių tautinių mokyklų šalyje.