Plačiau papasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– Kokią įtaką tai turi Lietuvos nacionaliniam saugumui?

– Žinote, mes dabar diskutuojame apie jų statusą Lietuvoje, o aš girdžiu juos prie sienos kritikuojančius Lietuvą ir klausiančius, kokia čia Europa, kad tokios ilgos eilės. Aš tik norėčiau jiems pasakyti, kad iš viso reikia būti dėkingiems Lietuvai, kad dar yra įmanoma įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES). Tiesą sakant, reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra vadinama agresoriaus asistente, kuri leidžia Rusijai naudotis savo karinėmis bazėmis. Baltarusija suteikė visą logistinę pagalbą. Jei Baltarusija nebūtų prisijungusi, Kyjivo apsupimo prieš pusantrų metų net nebūtų buvę. Jiems reikia to nepamiršti. Vertinant visą problemos mastą, reikia matyti du procesus. Viena vertus, tai yra ne tik Lietuvoje gyvenantys baltarusiai. Pusė milijono baltarusių turi vizas, kurias jiems išdavė ES valstybės. Mes tokių vizų jau nebeišduodame. Tos vizos leidžia jiems būti ES teritorijoje bent 90 dienų. Lenkija labai aktyviai išdavinėja vizas. Baltarusiai grįžta į Minską per Lietuvą. Kita pusė yra 62 tūkst. baltarusių, kurie turi teisę Lietuvoje laikinai arba nuolat gyventi. Dalis jų yra visiški ekonominiai migrantai, kurie dirbdami ES, švenčių proga grįžta į tėvynę. Man čia kyla dvejonių. Esu tą jau viešai pasakęs.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tie, kurie laisvai grįžta į Baltarusiją, yra tikrai ne tie, kurie bėgo nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo. Priešingu atveju, tai būtų jų paskutinė kelionė. Ta išvykusių baltarusių masė po kelių savaičių vėl grįš į Lietuvą. Kyla klausimas, ar nematome grėsmių nacionaliniam saugumui?

– Aš matau grėsmių ir rizikų. Valstybės saugumo departamentas (VSD) mato grėsmių. Tie, kurie grįžta pas savo šeimas, yra pažeidžiami. Turėkime galvoje visą režimo represinį aparatą. Mainais už tai, kad juos išleidžia išvažiuoti į Lietuvą ar kitą ES valstybę, jie gali vykdyti tam tikras užduotis. Mes apie tai kalbame jau kelis mėnesius. Su savo kolegomis esu registravęs ribojančias priemones, kurios numatytų tokių laikino gyvenimo leidimų sustabdymą, kad tas srautas bent jau stabilizuotųsi. Deja, galiu pasakyti, kad šiuo metu Seime balsų nėra tokiam sprendimui. Sausį Vidaus reikalų ministerija pateiks pasiūlymų rinkinį, kaip būtų galima riboti tuos srautus, neįvedant ribojančių priemonių. Jei asmuo iš tikrųjų reguliariai lankosi Baltarusijoje, turėdamas laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jis tą leidimą praras. Jei asmuo oficialiai ir viešai deklaruoja paramą radikaliajam litvinizmui, ideologijai, kuri sako, kad Vilnius yra baltarusių istorinis miestas, jis irgi praranda leidimą gyventi Lietuvoje.

Aš tik norėčiau jiems pasakyti, kad iš viso reikia būti dėkingiems Lietuvai, kad dar yra įmanoma įvažiuoti į Europos Sąjungą.

– Yra ir dar vienas pasiūlymas, kurį įvardijo ir pats VSD vadovas. Jis sako, kad reikėtų stiprinti VSD pajėgumus. Ar tai išeitis?

– Tai tam tikra išeitis, bet dalinė. Kadangi dirbu saugumo srityje jau nemažai metų, puikiai suprantu ir žinau, kad saugumas nėra pajėgus patikrinti visus įvažiuojančius į Lietuvą. Mums sudėtinga turėti visą informaciją apie žmogų, kuris yra valstybėje, kurią valdo represinis režimas. Prieš pat Kalėdas priėmėme naują žvalgybos įstatymo versiją, kuri labai stipriai sustiprina mūsų karinę ir civilinę žvalgybą. Be jokios abejonės, tai tėra tik vienas žingsnis. Reikės daugiau resursų.

– Galbūt galėtų būti keliamas ir dar vienas klausimas. Verslas mums nuolatos sako, kad trūksta darbuotojų ir prašo leisti jų atsivežti iš trečiųjų šalių. Ar verslas svarbiau nei saugumas?

– Aš suprantu verslo logiką. Yra tokių verslo šakų, kurios labai priklauso nuo trečiųjų šalių darbo jėgos. Jei reikės sverti nacionalinį saugumą ar verslo interesus, mes visą laiką turime būti nacionalinio saugumo pusėje. Jei nebus nacionalinio saugumo, jei nebus nepriklausomybės, tai nebus ir verslo. Aš sutinku ieškoti kompromisų.