Beveik 400 muzikos pedagogų iš visos Europos šiomis dienomis dalyvauja konferencijoje Vilniuje, kuri skirta kūrybiškumo ugdymui. Kaip išauginti kūrybingą asmenybę, aiškinamasi praktiniuose užsiėmimuose, pateikiami naujausi mokslininkų tyrimai.

Vilniaus menų darželio-pradinės mokyklos „Diemedis“ muzikos mokytoja pirmiausia vaikus moko muziką pajusti kūnu – per ritmiką.

„Aš manau, kad teorinių žinių pateikimas turi būti patrauklus. Tai, kad jie sėdi prie suolų, rašo natas, mokosi kompozitorių biografijas, nėra labai smagu vaikams ir per tai jie neišmoksta muzikuoti, intonuoti, ritmuoti“, – tikina mokytoja Rasa Dikčienė.

Mokytojos teigimu, grojimas instrumentais, kūno perkusija skatina vaikų smegenų veiklą.

Tuo tarpu Klaipėdos Vydūno gimnazijoje dirbanti mokytoja teigia, kad tie laikai, kai muzikos mokytojas sausai dėstydavo pamoką, seniai pasibaigė. Ji savo pamokose bando įrodyti, kad dainuoti gali visi, kaip ir pažinti natas.

„Mes turime labai daug integracinių temų su fizika, su lietuvių kalba, su daile, kur visos sąsajos parodo, kad nėra atskiro dalyko, viskas žmoguje susijungia į tobulą darinį“, – aiškina muzikos mokytoja Ingrida Bertulienė.

Kaip ugdyti kūrybingą asmenybę, aiškinosi 400 mokytojų iš visos Europos. Pusė jų – Lietuvos pedagogai, dirbantys vaikų darželiuose, vidurinėse ar aukštosiose mokyklose. 24 kartą rengiamas susitikimas pirmą kartą organizuotas Lietuvos sostinėje.                 

„Mūsų konferencijos tema yra iš esmės kūrybiškumo paieškos, kūrybiškumo problema. Ir dabar turbūt pats moderniausias kūrybiškumo supratimas, kad nėra vieno kūrybiškumo, kūrybiškumų yra labai daug“, – sako Klaipėdos universiteto Menų akademijos profesorė Rūta Girdzijauskienė.

Europos muzikos mokytojų konferencija Vilniuje truks keturias dienas. Vakarais mokytojams rengiami koncertai, užsieniečiai supažindinami su lietuvių dainavimo tradicijomis.

„Mums labai svarbu, kaip mes vienas iš kito galime mokytis, tam kuriama daug darbo grupių, kuriose apibrėžiame, kas svarbu muzikos pamokoje. Pavyzdžiui, įvairi muzika, įvairūs metodai, mums svarbu ne tik mokinių žinios ar išmokyti juos muzikos istorijos, būtina judėti, dirbti su kūnu. Visi turi bent pabandyti groti kokiu nors instrumentu. Visada kyla klausimas, kiek mokiniui pamokoje suteikti laisvės, kurie metodai veiksmingiausi. Sakome: apsispręskite, kas tinka jums, pritaikykite tai savo pamokoje ir grįžę papasakokite, kas pasisekė, o kas neprigijo. Taip plėtojame mokymo programas“, – aiškina Vienos muzikos universiteto profesorius Franzas Niermannas.

Kaip kūrybiškai mokyti ir kaip išauginti kūrybingą asmenybę – šiai temai konferencijoje skirta daugybė praktinių užsiėmimų ir paskaitų, kuriose pristatomi naujausi mokslininkų tyrimai.