„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suburs tyrėjų ir praktikų grupę, kurioje dirbs nevyriausybinių organizacijų, edukologų, tėvų, mokinių atstovai, mokytojų dalykinių asociacijų, kitų sričių ekspertai“, – teigiama pranešime.

Ši komanda iki naujų mokslo metų pradžios parengs galutinį Bendrojo ugdymo gairių projektą – išgrynintas kryptis, ko ir kaip turi būti mokomi mokiniai, įvertinant visuomenės ir valstybės ateities poreikius.

Anot ministerijos, tai sutarta penktadienį ministerijoje įvykusioje diskusijoje apie ugdymo turinio atnaujinimą, kurioje dalyvavo apie pusantro šimto dalyvių: mokytojų, tėvų, mokinių, mokyklų vadovų, leidėjų, nevyriausybinių organizacijų, edukologų, mokslininkų ir kitų ugdymo turiniu suinteresuotų žmonių.

„Ugdymo turinys neatsiejamas nuo svarbiausio dalyko – kokią asmenybę norime išugdyti, kokios žmogaus savybės turi atsiskleisti? Kai atsakysime į šį klausimą, toliau galime kalbėti apie mokytoją, apie ugdymo aplinką, apie vertinimo būdus, egzaminus. Bet pirmiausia – matyti bendrą švietimo viziją, kaip tai padarysime“, – pranešime cituojamas švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

Diskusijoje, kaip pranešė ministerija, Mokinių sąjunga, taip pat ir jai pritariantys mokytojai, atkreipė dėmesį į vieną didžiausių problemų – integruoto ugdymo programas.

Pasak mokinių, toli gražu ne visada pavyksta jas integruoti, ypač didelių problemų yra integruojant Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai, taip pat ir pilietiškumo ugdymo programas.

Pastarosios pamokos esą dažnai virsta tiesiog papildomomis istorijos pamokomis.

Diskusijoje dalyvavę edukologai siūlė labiau orientuotis į Lietuvą, o ne pasaulio švietimo sistemas, susitarti, koks turi būti kultūrinis ir vertybinis pamatas. Ne vieną kartą buvo siūlyta grįžti prie Meilės Lukšienės idėjų, kurios labai suderina ir tai, kas lokalu, ir tai, kas globalu.

Anot Švietimo ministerijos, „Lituanistų sambūriui“ atstovavęs Darius Kuolys pabrėžė būtinybę aiškiai apsibrėžti tikslus, kodėl ir ko siekiama atnaujinant ugdymo turinį, kaip tai bus siejama su mokytojų rengimu, pritarė, kad permainos turi būti atliekamos prieš tai atlikus tyrimus.

Beveik keturiasdešimt pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų sausio pradžioje paragino ministeriją bei Seimo švietimo ir mokslo komitetą stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą, peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas.

Anot mokytojų, šioms svarbioms reformoms nebuvo nepasiruošta, jos buvo vykdomos neapgalvotai ir neskaidriai, neaptartos bei nesuderintos su švietimo bendruomene, neaiškūs jų tikslai, sąnaudos bei pasekmės.

Buvusios švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir jos politinės komandos inicijuotas ugdymo turinio atnaujinimo procesas jau pernai sulaukė didžiulės švietimo bendruomenės kritikos.

Švietimo ministerija peikta dėl Ugdymo plėtotės centro (UPC) vykdyto beveik 8 mln. eurų vertės projekto, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti.

Ketveriems metams tam numatyta skirti 7,8 mln. eurų, spalio pradžioje buvo paskelbtas pirmasis 1,3 mln eurų vertės pirkimas, juo ieškota ugdymo programų rengėjų. Planuota, jog naujas programas rengs ne mažiau nei 84 ekspertai aštuoniose srityse, jų pagrindinis darbas per 22 mėnesius sukurti tris programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą. Numatyta, kad 2022-aisiais moksleiviai jau mokytųsi pagal atnaujintą mokymo turinį.

Ekspertams sukritikavus šį pirkimą, jis sustabdytas, ministrė tuomet iš pareigų atleido Ugdymo plėtotės centro direktorių Giedrių Vaidelį.