Antradienį Seimas po pateikimo pritarė jo pateiktoms tai numatančioms įstatymo pataisoms. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus palaikė 85 parlamentarai, susilaikė 3.

Projektą svarstys Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai, jį vertins Vyriausybė. Į Seimo posėdžių salę projektas vėl sugrįš spalio 21 d.

Siūloma įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, Lietuvoje pragyvenusiems 5 metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.

Kalbos mokėjimo lygį nustatytų Vyriausybė, o Migracijos departamentui būtų suteikta teisė tikrinti užsieniečio valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų (leidimo nuolat gyventi išdavimo ar keitimo atveju) žinias.

Jei Seimas pritartų L. Kasčiūno iniciatyvai, užsieniečiai, Lietuvoje pragyvenę pastaruosius 2 metus, turintys ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir norintys atsivežti savo šeimos narius, turės pateikti lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą, nebent asmuo dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar sveikatos – kalbos išmokti negali.

Siekiant riboti imigracijos srautus, L. Kasčiūnas taip pat siūlo panaikinti galimybę magistrantams atsivežti šeimos narius.

Kaip numato projektas, užsieniečiams, kurie šalyje gyvena su leidimu nuolat gyventi, tačiau neteko Lietuvos pilietybės, taip pat gyvenantiems Lietuvoje nuo 1993 m. liepos 1 d., gaunant ar prasitęsiant leidimą nuolat gyventi reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą.

„Daugiau nei 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje – pakankamai laiko išmokti lietuvių kalbą ir Konstitucijos pagrindus”,– pateikdamas iniciatyvą sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas L. Kasčiūnas.

Politikas siūlo, kad bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau nei 20 val. per savaitę (išskyrus atostogas ir praktiką).

„Studijos neturi būti priedanga apeidinėti sugriežtintas darbo imigracijos taisykles, kai užsieniečiai į Lietuvą atvyksta formaliai studijuoti, tačiau faktiškai jų pagrindinė veikla yra darbas arba savarankiška veikla. Leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu būtų išduodami užsieniečiams, kurie priimami studijuoti tik į patvirtintas aukštąsias mokyklas, kurios atsakingai renkasi užsienio studentus, kurie iš tikrųjų nori studijuoti ir įgyti žinių. Jas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras“, – teigė L. Kasčiūnas.

Jo nuomone, pasiūlytos įstatymo pataisos padės riboti pigios darbo jėgos imigraciją, užtikrins sėkmingesnę užsieniečių integraciją bei stiprins šalies saugumą.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra reikalavimo užsieniečiams, teisėtai pragyvenusiems Lietuvoje 5 metus ir besitęsiantiems leidimą laikinai gyventi, mokėti valstybinę kalbą.