Pastatys per metus?

D. Gedvilas manė, kad tvorą pastatyti per metus – įmanoma: „Manau, kad viskas priklausys nuo to, kaip bus organizuojami darbai. Mes Statybininkų asociacijos bendruomenėje diskutuojame apie tai, diskutuojame su savo kolegomis projektuotojais, su matininkais, geodezininkais, techniniais prižiūrėtojais. Tai yra įmanoma, tačiau viskas priklauso, kaip projekto valdytojas šitą projektą įgyvendins. Jeigu projekto valdymas bus kompetentingas, tai manome, kad tai yra įmanoma, tačiau reikia susitelkti. Manau, tas terminas yra įmanomas“.

„Mes turėjome dvi konsultacijas su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovais ir su Apsaugos tarnybos vadovais. Mes siūlėme tvoros pirkimą daryti atskirai, o montavimą ir generalinę rangą daryti atskirai. Ką reiškia tvoros pirkimas? Mes siūlėme pasiimti keturias tvoros opcijas, pavyzdžiui, lygioj vietoj, kur įmanoma, daryti ne visai metalinę, galbūt gelžbetoninę – kur eina privežti, privažiuoti, kur lygi vietovė. Ir pirkti tvoros elementus. Kita dalis galėtų būti metalinė, metaliniai stulpai, metalinis atitvaras – skaidri, permatoma tvora. Dar kita – kur pelkės, durpynas. O jeigu reljefas nelygus, jeigu yra kalnas ar šlaitas – dar kitokį variantą. Tai yra keturios opcijos, jas įkainoti kiekvienas metras būtų aiškus – perka supaprastintu būdu, tiesia tvorą, mato, kokią naudoja, ir atitinkamai moka. Mūsų pasiūlymas, kad tvoros gamyba ir būtų atskiras pirkimas, o montavimas – atskiras“, – aiškino D. Gedvilas.

„Manome, tai būtų pigiau, kadangi būtų galima dozuoti arba užsakyti porcijomis. Pavyzdžiui, metalinės tvoros stulpus užsako pas vieną, užpildus pas kitą. Neaišku, kiek ją reikės gilinti, kad neprasikastų, galbūt reikėtų skaldos barjerą daryti“, – sakė jis.

Statyti tvorą – pilietinė pareiga

Anot Statybininkų asociacijos prezidento, dar nėra atlikti matavimai, neaišku, kur ir kaip ta tvora bus statoma: „Kol kas neturiu aiškumo. Diskutuojant su institucijų vadovais, mes išsakėme savo klausimus, sakėme, kad geodezininkai, matininkai duomenų bazėje neranda, ar yra matavimai, statybvietės topografinės nuotraukos, kiek bus statybos leidimų, kadangi eina per keletą regionų. Kaip suprantu, Vyriausybė šitam objektui suteikė specialų statusą, tai viskas gali būti palengvinta, bet matavimai, topografinės nuotraukos būtų visai neblogai. Aišku, turi būti projektas, schema, tvoros specifikacija, privažiavimas, kur apgyvendins žmones, ar bus elektra, ar bus kokia infrastruktūra ant tvoros, gal judesio davikliai, gal kameros, gal apšvietimas, gal garsas... Daugybė klausimų. Mes sakėme, kad jeigu jau darome kažkokį elementą, statybinę konstrukciją, tai yra nors padaryti gerai, kad nereikėtų antrą kartą prie to grįžti, kad pabėgėliai būtų iš tikrųjų sustabdomi“.

Įmonės turi darbus ir nemano, kad čia – pelningas objektas, jie iš pilietinės pareigos.

„Su savo bendruomene mes apskritai kalbėjomės apie problemą, kad pabėgėliai veržiasi į mūsų šalį, teko pabendrauti ir su Vengrijos statybininkais ir pažįstamais, klausiau, kokia situacija. Statybininkai į šitą problemą žiūri kaip ne į uždarbį. iš pilietinės pareigos jie visi yra solidarūs ir sako „mes prisidėsime, padėsime“. Svarbiausia, aišku, ką statyti ir iš ko statyti. Mes siūlėme VRM ir Pasienio apsaugos tarnybos vadovams padalinti gabalais, ruožais. Pavyzdžiui, mažesnės firmos galėtų dalyvauti konkurse iki penkių kilometrų, didesnės galėtų uždengti 10, 20, 50 kilometrų ruožus. Bet statybos bedrovės rangovai yra pasiruošę ne uždirbti, o ateiti, prisidėti prie šito iššūkio sprendimo. Nes jos šiandien turi kontraktus. Aš klausiau: „Per kiek laiko galėtumėt mobilizuoti savo išteklius mechanizmus, žmones ir dalyvauti tvoros montavime?“ Didelė dalis atsakė, kad pusantro–du mėnesius reikia pasiruošti šitokiam projektui ir pradėti darbus“, – teigė jis.

„Įmonės turi darbus ir nemano, kad čia – pelningas objektas, jie iš pilietinės pareigos. Statybininkai irgi yra pilietiška bendruomenė ir jie nusiteikę prisidėti prie problemų, prie iššūkių, kuriuos šiandieną išgyvena valstybė. Asociacija vienija tikrai stiprias įmones ir jie visi mano, kad galėtų dalyvauti, jeigu bus protingai organizuojamas darbas“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Kaip jis teigė, užsienio įmonių šiam projektui gali neprireikti: „Manau, kad Lietuvos įmonės gali padaryti viską. Galbūt, jeigu bus tiekiama kažkokia speciali infrastruktūra, t. y., videokameros, judesio davikliai, išmanios apšvietimo sistemos, automatizuotas sienos valdymas per nuotolį, galbūt inžinerinės sistemos galėtų būti sudėtingesnės ir jų tiekimui galbūt reikalingos specialios medžiagos“.

Kaina – neaiški

„Mes jau du mėnesius diskutuojame apie tvoros įrengimą ir statybininkai mano, kad projektas gali įklimpti ne todėl, kad rangovai nepastatys, o dėl biurokratijos“, – komentavo Statybininkų asociacijos prezidentas.

Tvorai statyti numatyta 152 mln. eurų. Tačiau, D. Gedvilo nuomone, neaišku, ar tokia kaina reali: „Mes skaičiavome dabartinėmis, pakilusiomis kainomis, mūsų skaičiavimai priklauso nuo tvoros specifikacijos. Vieno metro tvoros kaina gali siekti nuo 300 iki 500 eurų. Priklauso, kaip tvoros konstruktyvas bus suprojektuotas – jeigu tai bus metalinė tvora, kaip mes matome viešoje spaudoje, tada bus viena kaina, bet mes manome, kad nereikėtų daryti vien tik metalinę, mes galvojame, kad reikia pasitelkti kuo daugiau gamintojų, daryti dalį gelžbetoninę. Ten, kur yra pasienio postai, muitinės postai, gal tokios galingos tvoros nereikia, ten gal užtektų dviejų metrų aukščio tvoros. Ten, kur yra pravažiavimo keliai, kur visas matomumas, pabėgėliai nesibrauna, ten reikėtų padaryti gal perpus žemesnę tvorą. Ten, kur matomumas nėra geras, kur yra miškas ar negyvenama teritorija, ten ta tvora, ko gero, kainuotų brangiau. Bet bendros sumos aš negalėčiau šiandieną pasakyti, nes yra labai daug neaiškumų – kokia specifikacija, kiek reikės gilinti, kad neprasikastų – gal dar pusantro metro reikės po žeme daryti“.