„Pagrindiniai ukrainiečių poreikiai iš esmės nesikeičia, žmonėms svarbiausi yra finansinis stabilumas ir darbas. Tačiau matome, kad auga poreikis mokytis lietuvių kalbos. Kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ieškant darbo kalbos barjerą įvardija 62 proc. ukrainiečių. Akivaizdu, kad kuo ilgiau ukrainiečiai gyvena Lietuvoje, tuo labiau jiems reikia integruotis ir siekti čia savo tikslų, o kalba yra vienas esminių dalykų“, – pranešime teigė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
IOM Lietuva vasario–kovo mėnesį atlikto Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų (DTM) tyrimo duomenimis, 60 proc. apklaustųjų kaip pagrindinius poreikius nurodė finansinę paramą, 43 proc. – kalbos kursus, 36 proc. – įdarbinimą, 34 proc. – sveikatos paslaugas, 25 proc. – ilgalaikį apgyvendinimą.
Pasak organizacijos, pernai sausį–birželį kalbos kursų poreikį įvardijo 8 proc. apklaustųjų, birželį–rugpjūtį – 18 proc. respondentų.
Kitos kliūtys trukdančios įsidarbinti, kurias nurodo ukrainiečiai – sveikata ir šeimyninės aplinkybės (po 20 proc.).
Kuo ilgiau ukrainiečiai gyvena Lietuvoje, tuo labiau jiems reikia integruotis ir siekti čia savo tikslų, o kalba yra vienas esminių dalykų.
Anot tyrimo, 45 proc. ukrainiečių dirba samdomą darbą, 15 proc. patys sau sukūrė darbo vietą, likusieji ieško darbo.
Tyrimo duomenimis, 71 proc. Ukrainos karo pabėgėlių nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti, apie 12 proc. dar nėra apsisprendę.
Didžioji dalis atvykusiųjų – 79 proc. ketina pasilikti Lietuvoje, 20 proc. nėra tikri dėl savo planų, 1 proc. ukrainiečių planuoja išvykti per artimiausią pusmetį.
„Ukrainiečiai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei dvejus metus, jie čia įsitvirtina, dirba ar mokosi naujų profesijų, vaikai eina į darželius ar mokyklas, tad atradę saugumą jie nenori keisti gyvenamosios vietos“, – teigė IOM Lietuva vadovas E. Bingelis.
Pasak organizacijos, per pastaruosius dvejus metus atliekant DTM tyrimus tiek Lietuvoje, tiek Estijoje pagrindiniai ukrainiečių poreikiai išlieka panašūs: finansinis stabilumas, apgyvendinimas ir įdarbinimas, tačiau kuo ilgiau karo pabėgėliai gyvena užsienyje, tuo labiau kyla poreikis mokytis tos šalies kalbos.
DTM tyrimą finansuoja Jungtinių Amerikos Valstijų Gyventojų, pabėgėlių ir migracijos biuras (PRM).
Per dvejus metus, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 87 tūkst. ukrainiečių.
