Istorinė atmintis nėra valdžios ir kontrolės sritis, sako iniciatyvą dėl Tautos istorinės atminties įstatymo kritikuojantis istorikas Egidijus Aleksandravičius.

Pasak jo, kaip su mažesne blogybe dar galima sutikti su draudimais, pavyzdžiui, neigti holokaustą, okupaciją, genocidą, bet būtų visiškai nepriimtina įstatymais nustatyti  vienintelę „teisingą“ įvykių versiją.

Grupės Seimo narių inicijuotas Tautos istorinės atminties įstatymo projektas ketvirtadienį aptartas opozicinių liberalų surengtoje diskusijoje. Seimas projektui yra pritaręs po pateikimo.

„Šitas atvejis, kurį mes diskutuojam, jis perverčia per slenkstį kai kuriuos keistus dalykus. Šiaip jau šiuolaikiniam demokratiniam pasauly pozityvios atminties politikos užtektų. Investuokit pinigus, muškitės dėl savų idėjų ir savom idėjom grįstų pasakojimų, mobilizuokite tuos protus, vaizduotes, generacijas, nes tai yra laisvės sritis, o ne valdžios ir kontrolės sritis. Mes dar kiek, ir pradėsim jausmus įstatymais reguliuot“, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.

„Kaip istorikas aš sakyčiau, iš visų įmanomų blogybių draudžiamasis aktas yra pusė velnio - yra galima viska, kas yra draudžiama, drausti neigti holokaustą, drausti neigti okupacijos faktus arba sovietinio genocido kokius nors faktus. Tai nėra gera išeitis, bet pusė bėdos. Problema prasideda, kai mes nuo šito teisinio draudos akto pabandom padaryt judesį, kur nurodom, kas turėtų būti pasakoma, ir kas teisinga, o kas neteisinga. Įsivaizduoti įstatymais reguliuojamą teisingą pasakojimo versiją yra, mano galva, nefunkcionalu. Nuo įstatymo akto atmintys nepasikeičia“, - kalbėjo istorikas.

Renginyje dalyvavęs disidentas, politinis kalinys Antanas Terleckas perskaitė pareiškimą, kuriame piktinosi diskusijos vienpusiškumu. Pasak A.Terlecko, diskusijoje pranešimus skaityti pakviesti tik vienai krypčiai atstovaujantys istorikai, o jų oponentai negavo galimybės pasisakyti lygiomis teisėmis.

Tautos istorinės atminties įstatymu siūloma nustatyti, kokia tvarka minimos istorinių įvykių sukaktys, sudaryti Tautos istorinės atminties tarybą. Tautos istorinės atminties taryba svarstytų ir tvirtintų tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis, svarstytų ir tvirtintų atmintinų metų minėjimo programų metmenis, atliktų kitas funkcijas, susijusias su tautos istorinės atminties puoselėjimu ir sklaida.

Tarp praėjusią kadenciją įregistruoto projekto rengėjų - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Valentinas Stundys, buvęs Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas, eksparlamentaras tautininkas Gintaras Songaila, kiti.

Iniciatoriai tvirtina, kad Tautos istorinės atminties įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir tautos valstybės egzistencijos pamatą.

„Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga“, - aiškinamajame rašte sakė parlamentarai.

Anot jų, projekto rengimą paskatino tai, jog šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas.