Istoriko tapatybė – klaipėdietis

Dainiaus Elerto pastangos dėl savo gimtojo miesto paveldo išsaugojimo klaipėdiečiams atrodo tikru pilietiškumo pavyzdžiu.

Saugo senąją Klaipėdą

Paklaustas, kodėl kovoja už paveldo išsaugojimą, D.Elertas iš karto atsakė, jog tai yra jo tapatybės klausimas.

„Dangoraižiais ir moderniais pastatais užgriozdintas miestas niekuo nesiskirs nuo kitų. Tada nėra ir prasmės vadintis klaipėdiečiu. Neturėsime jokio ryšio, lyg būtume emigrantais savo mieste“, – įsitikinęs istorikas.

Jis gimė ir užaugo Klaipėdoje. Šiame mieste gyveno jo tėvai, seneliai. Dalis istoriko vaikystės prabėgo Klaipėdos kraštotyros muziejuje, kur dirbo senelė. Šiandien jo dienos tirpsta Lietuvos jūrų muziejuje, kuriame dirba.

„Jaučiuosi tikru klaipėdiečiu. Turiu stiprų ryšį su šiuo miestu ir jo istorija. Mane žeidžia, kad greitai nebeturėsime senamiesčio, viskas bus sunaikinta. Net buvusios bažnyčios vietoje ant istorinių reliktų prasidėjo apartamentų statybos“, – piktinosi D.Elertas.

Pyksta ant valdžios

Mažiausiai pilietiškumo istorikas mato tarp valdžios atstovų. „Statybose leidžiami grubūs paveldo išsaugojimo pažeidimai. Valdžia padlaižiauja verslo interesams ir negirdi visuomenės“, – apgailestavo D.Elertas.

Pirmasis ryškus paveldo naikinimas D.Elertui atrodė Atgimimo laikotarpiu prasidėjęs Vitės kvartalo griovimas. Pati didžiausia paveldo naikinimo banga, jo požiūriu, buvo 2002 metais. „Kai tik verslininkai sustiprėjo, jie pradėjo griauti vieną pastatą po kito. Jau padaryta neatkuriama žala istoriniam paveldui, noriu apsaugoti bent tai, kas liko“, – kovos neišsižada klaipėdietis.

Kovoja ne vienas

D.Elertas kartu su Klaipėdos miestiečių iniciatyvine grupe vis neduoda ramybės Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Kultūros paveldo departamentui.

Pašnekovas sakė nesantis prieš naujas statybas, investicijas, bet projektai neturi sunaikinti senųjų pastatų. Kaip pagirtinas pavyzdys jam atrodo Vilhelmo pasažo rekonstrukcija, sutvarkytas menininkų kiemelis.