Gali būti, kad istorinis Lietuvos universitetas bus atkurtas dar anksčiau nei 2022 metais. Taip LRT radijui teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius profesorius Pranas Žiliukas. Susijungimui į vieną universitetą jau pritarė trijų Kauno aukštųjų mokyklų – KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) – senatai.

Anot KTU studijų prorektoriaus, kol kas į jungimosi procesą atsargiai žiūri Lietuvos sporto ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Tačiau, prof. P. Žiliuko įsitikinimu, vienas stambus universitetas būtų geriau pastebimas tarptautinėje erdvėje. „Pasaulinė praktika rodo, kad stambesni vienetai tikrai yra perspektyvesni“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigia mokslininkas.

– Profesoriau, ar jau galima teigti, kad ketinimai iki 2022 metų atkurti istorinį Lietuvos universitetą pamažu tampa realybe?

– Ko gero, galima taip teigti. Netgi kalbama apie šiek tiek ankstesnę datą. Iš pradžių iniciatyvą iškėlė net penkių Kauno universitetų rektoriai, kol kas pritarė trijų universitetų senatai ir tarybos. Iš tikrųjų, pritarus ir senatams, ir taryboms, dabar sudaryta darbo grupė, kuri jau bando dėlioti realius planus, kaip atrodytų akademiniai miesteliai, dislokacija mieste, kaip išsidėstytų atitinkamos studijų proceso dalys, jau galvojama ir apie vienodas studijų programas, ką su jomis daryti, kur stiprios mokyklos. Žodžiu, dabar visa tai rimtai svarstoma.

– Taigi trijų universitetų senatai jau pritarė susijungimui. Kokie du universitetai dar turi apsispręsti?

– Kol kas atsargiai į šį procesą žiūri Lietuvos sporto universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas.

– Pone Žiliukai, vertinant universitetų jungimąsi, yra visokių pastebėjimų. Kam iš viso to reikia? Ir ką, Jūsų nuomone, praras ir laimės universitetas, netekęs savarankiškos aukštosios mokyklos statuso?

– Prarandami lokaliniai interesai ir gal ramybė. Bet yra ir privalumų. Prisiminkime universiteto, veikusio iki karo ir kažkurį laiką pokariu, priedermę – iš tikrųjų universiteto dvasia buvo išsklaidyta. Na ir kas, kad buvo įkurta smulkių aukštųjų mokyklų? Nors mūsų valstybėje maža aukštojo mokslo rinka, net ir viename mieste rungtyniaujama [tarp universitetų]. Masina galimybė, kad ateityje stiprus, stambus universitetas būtų geriau pastebimas tarptautinėje erdvėje, gal pamėgtas užsienio studentų. Vis tiek esame unikalioje zonoje, taigi vilčių turėti solidžią instituciją yra kur kas daugiau. Be to, įvertinkime, kad Lietuvos finansiniai ištekliai, skiriami aukštajam mokslui, yra kuklūs. Šiandien juos galima lyginti su Rumunijos, Bulgarijos ištekliais ir pan. O universitetams susijungus, finansinės galimybės būtų kur kas geriau išnaudojamos.

– Bet ar neatsitiks taip, kad po nauju vieno universiteto pavadinimu ir toliau veiks praktiškai keli savarankiški ir atskiri padaliniai?

– Toks pavojus yra. Bet kaip tik darbo grupės užduotis – negalvoti apie tokį mechaninį susumavimą, kai trys universitetai pavirsta trimis stambiais vidiniais padaliniais. Na jau ne! Vis tiek galvojama apie tai, kurios institucijos dabar yra stiprios, turi stiprų profilį, ir svarstoma jose sukoncentruoti išteklius. Pavyzdžiui, socialiniai mokslai KTU ir VDU stipriai dubliuojasi. Taigi jau iš karto galvojama apie studijų programų jungimą, bendrą priėmimą, vieno socialinių, humanitarinių mokslų miestelio formavimą ir t. t.

– Švietimo ir mokslo ministras prieš kelias dienas yra sakęs, kad, mažėjant studentų, aukštųjų mokyklų tampa per daug. Todėl, anot ministro, Lietuvos aukštosioms mokykloms, universitetams vertėtų savo energiją nukreipti ne į tarpusavio konkurencinę kovą, o į konkurenciją tarptautiniu mastu dėl užsienio studentų. Profesoriau, kaip vertinate tokias perspektyvas? Ar rimčiau svarstoma vienytis ir kitiems universitetams, ne tik Kaune?

– Ko gero, taip. Bet supraskime, kad čia pirmiausia iššūkis Kaunui ir Vilniui, kurie turi tikrai ne po vieną aukštąją mokyklą. Bet šiaip ministro žodžiams belieka tik pritarti ir netgi apgailestauti, kad tas procesas taip užsivėlino. Todėl Estijoje yra geresnė padėtis. Stambų auštųjų mokyklų jungimąsi matome Danijoje. Šiais metais apie 40 aukštųjų mokyklų virsta tik 19 aukštųjų mokyklų Suomijoje. Vadinasi, pasaulinė praktika rodo, kad stambesni vienetai tikrai perspektyvesni.