„Nuo emigracijos manęs tikrai nesustabdytų Lietuvos gamta, Vilniaus senamiesčio architektūros grožis ar naujai iškloti šaligatviai. Valstybė nedaro žmogaus savaime laimingo, kad ir kaip tai beskambėtų, laimę susikuriame patys. [...] Laimė man susideda iš geros sveikatos, gerų asmeninių santykių, finansų ir to, kiek prasmingai jautiesi leidžiantis laiką“, – teiga A. Kavaliauskaitė.

Buvo išvykusi trumpam

A. Kavaliauskaitė pasakoja, kad sykį buvo trumpam išvykusi iš Lietuvos. Baigusi mokslus ji nusprendė atverti naują gyvenimo lapą, į šoną atidėjo turimus darbus, kartu su draugu susikrovė lagaminus ir be didelio plano išvyko ieškoti laimės į Maljorkos salą.

Žurnalistė pastebi, kad svetur praleistas pusmetis išėjo į naudą, nes sugrįžusi kibo į naujus darbus. Iki išvažiavimo į Maljorką A. Kavaliauskaitė dirbo spaudos srityje, o sugrįžusi ėmėsi pasiūlymo dirbti televizijoje, kur dabar yra didžioji dalis jos darbų. Trumpas pabuvimas svetur taip pat padėjo įvertinti Lietuvoje susikurtą aplinką, čia laukiančius žmones.

„Draugo, su kuriuo nuo pirmos klasės sėdėjai viename suole, niekas nepakeis – jokie nauji pažįstami. Kai su tokiu draugu kalbi tik per „Skype“, galvoji – kam taip apsisunkinu? Iš tikrųjų emigracija yra be galo sunkus kelias. Kai suaugęs žmogus emigruoja, visa tai, ką jis gyvenime darė iki išvažiavimo, tenka įsisavinti labai greitai. Pradedant nuo to, kokia geriausia parduotuvė yra šalia, baigiant žmonėmis: su kuo bendrauti, o su kuo – ne“, – mano A. Kavaliauskaitė.

Priežastys, stabdančios nuo minties apie emigraciją

A. Kavaliauskaitė pasakoja, kad besimokydama universitete galbūt ir pasvajodavo apie tarptautinę karjerą, apie tai, kad galėtų išvykti į užsienį mokytis magistro studijų. Vėliau visgi suprato, kad išvykus niekas iš esmės nepasikeičia, ilgainiui rutina atsiranda kur begyventum – Niujorke, Londone ar Vilniuje.

Asmeninio archyv. nuotr.

„Nuo emigracijos manęs tikrai nesustabdytų Lietuvos gamta, Vilniaus senamiesčio architektūros grožis ar naujai iškloti šaligatviai. Valstybė nedaro žmogaus savaime laimingo, kad ir kaip tai beskambėtų, laimę susikuriame patys. [...] Laimė man susideda iš geros sveikatos, gerų asmeninių santykių, finansų ir to, kiek prasmingai jautiesi leidžiantis laiką“, – teigia A. Kavaliauskaitė.

Be to, anot žurnalistės, Lietuva turi savų pliusų. Čia nėra nei per daug žmonių, nei per didelio eismo, vis dar yra laisvų verslo nišų. Iš kitos pusės, A. Kavaliauskaitės nuomone, turime „durną“ valdžią ir blogą orą – tai svarbūs faktoriai, dėl kurių žmonės išvažiuoja.

„Man norėtųsi pasakyti, kad pas mus „faina“, deja, čia nėra taip „faina“. Taip, smagu pasivaikščioti Vilniaus senamiesčiu, nueiti į kavinę, kai turi pinigų, bet kai nuvažiuoji į provinciją, pamatai girtus žmones, stovinčius prie kiosko ir valgančius kažką neaiškaus, supranti, kad tikrai nėra viskas gerai“, – kalba A. Kavaliauskaitė.

Man atrodo, aš išmokau gyventi šioje valstybėje ir man čia nėra blogai.

LRT TELEVIZIJOS laidą „Emigrantai“ kurianti žurnalistė sako, kad svarbu atskirti priežastis, dėl ko Lietuvą palieka žmonės: vieni emigruoja dėl pinigų stygiaus ir dėl to, kad savo šalyje neberanda naujų galimybių, o kiti išvyksta pažinimo tikslais. Paklausta, kas turėtų įvykti, kad nuspręstų emigruoti, A. Kavaliauskaitė teigia, kad išvažiuoti paskatintų nebent nauji asmeniniai troškimai, noras mokytis ar išmėginti naują veiklą.

„Man atrodo, aš išmokau gyventi šioje valstybėje ir man čia nėra blogai. [...] Turiu įdomų ir gerą darbą, man nereikia emigruoti, kadangi ir taip mažiausiai kartą per mėnesį būnu svečioje šalyje. Gyvenimas yra pakankamai dinamiškas, nieko netrūksta, todėl emigruoti dėl finansų ar dėl to, kad man čia blogai, nereikia. Neįsivaizduoju, kodėl galėčiau išvažiuoti. Na, tarkime, prasidėtų karas. Bet aš nenoriu niekur iš čia važiuoti“, – kalba A. Kavaliauskaitė.