Ta proga čia bus atidaryta paroda, pasakojanti sodybos istoriją, prisiminimais dalysis atstatymo iniciatoriai, vyks koncertas, svečiai galės paskanauti Tautos atgimimo ąžuolyne užaugusių gilių kavos ir vietos verslininkų patiektų vaišių, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šioje sodyboje Vilkaviškio rajone, Ožkabalių kaime, J. Basanavičius praleido savo vaikystę.

Gyvenamasis Basanavičių namas vienkiemyje pastatytas dar prieš gimstant J. Basanavičiui – 1832 metais. Sodybą sudarė namas (stuba), kluonas, dviejų dalių klėtis su prieklėčiu, du dideli tvartai, aliejinyčia ir jauja su pirtimi.

Tarpukariu Basanavičių palikuonys prezidento Antano Smetonos kanceliarijos prašė taisyti prastos būklės sodybos pastatus, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui to padaryti nespėta.

Sodybos atstatymo iniciatyva atgimė 1988 metais. Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė Rima Lipšienė įmonės savaitraštyje „Drobiečių žodis“ paragino atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo gimtąją sodybą ir pakvietė žmones į talką.

„Tiesą sakant, tais metais kilo dvi idėjos: sodybos atstatymą inicijavo kauniečiai, o pasodinti ąžuolyną – vilniečiai. Dviejų skirtingų idėjų autorių dėka šiandien turime ir atstatytą sodybą, ir žaliuojantį Ąžuolyną“, – pasakojo Jono Basanavičiaus gimtinės-muziejaus vedėja Rūta Vasiliauskienė.

Pirmiausia atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, vėliau – karvidė, kluonas ir kiaulidė. Paskutinis pastatas sodyboje atstatytas 1998 metais. Sodybos projektavimo darbus pagal surinktą medžiagą atliko architektė Živilė Mačionienė.

Atstatytuose pastatuose jau beveik 30 metų veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su pasiturinčio suvalkiečio ūkininko kasdieniu gyvenimu, pačiu Jonu Basanavičiumi ir savita, tik šiam kraštui būdinga, etnine kultūra.

Šiandien J. Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.

J. Basanavičius (1851–1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, gydytojas, tautosakininkas, vienas laikraščio „Aušra“ (Auszra) steigėjų, Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo iniciatorius, jis yra tapęs lietuvių tautinio atgimimo simbolinė figūra, vadinamas tautos patriarchu.