Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), nuolat pasisakydama prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės, atrodo, yra nesuinteresuota, kad daugiau tautiečių įgytų kitos šalies ir išsaugotų Lietuvos pilietybes, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

"Apgailestauju dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicijos dėl dvigubos pilietybės. Jie nuolat neigia, kad reikalingas referendumas, nors puikiai supranta, kad dar labiau praplėsti vartus dvigubai pilietybei įgyti kito būdo neturime tik kaip keisti Konstituciją, o tai galima padaryti tik referendumo būdu. Jie nuolat kartoja, kad tam užteks įstatymo pakeitimo, todėl darau prielaidą, kad jie visiškai nesuinteresuoti, jog kiti asmenys, išskyrus jau įvardytus (numatytus Pilietybės įstatymo išimtyje - BNS), turėtų teisę į dvigubą pilietybę", - trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė J.Sabatauskas.

"Kitaip jie elgtųsi priešingai - ragintų visus Lietuvos piliečius, ypač kurie gyvena ne Lietuvos teritorijoje, masiškai dalyvauti referendume ir balsuoti "už". Kai jie daro priešingai, peršasi vienintelė išvada - jie tuo nesuinteresuoti", - teigė jis.

Anot TTK pirmininko, Lietuvoje yra įteisinta ne dviguba pilietybė, o daugybinė pilietybė.

"Mes turime daugiau negu daugelis kitų Europos valstybių išimčių. (Pilietybės įstatyme - BNS) turime devynias išimtis, kuriomis leidžiama mūsų piliečiams kartu turėti ir kitų valstybių pilietybę", - pabrėžė politikas.

Seimo Konstitucijos komisija ir TTK svarsto Seimo nutarimo projektą, kuriuo inicijuojamas referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo. Siūloma drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Pasak Konstitucijos komisijos pirmininkės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės, šiuo metu pateiktos trys referendumo klausimo formuluotės, tačiau visos jos yra sulaukusios nemažai kritikos.

Pirma formuluotė teigia, kad "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis".

"Komisijos nuomone, tai per plati formuluotė", - sakė R.Šalaševičiūtė.

Antra siūloma formuluotė - kad "niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietį nuo gimimo, emigravusį į Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę ir įgijusį jos pilietybę, taip pat kitus įstatymo numatytus atskirus atvejus".

"Tai per siaura formuluotė, nes ji neapima Norvegijos ir Šveicarijos. Norvegijoje gyvena 24 tūkst. lietuvių, tačiau kol kas Norvegija pati nesuteikė teisės turėti be Norvegijos dar ir kitos valstybės pilietybės", - atkreipė dėmesį Konstitucijos komisijos pirmininkė.

Trečiuoju atveju siūloma nustatyta, kad "Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims - vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d."

"Ši formuluotė negali būti teikiama referendumui, nes neapimtų asmenų, išvykusių iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo", - tvirtino R.Šalaševičiūtė.

Pastarąją pasiūlė Pasaulio lietuvių bendruomenė savo rezoliucijoje.

Konstitucijos komisijos vadovės teigimu, priimti nutarimą dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu surengimo Seimas turi iki kovo mėnesio. Tai reiškia, kad dėl to gali tekti šaukti neeilinę Seimo sesiją. Mat pagal įstatymą, referendumas turi būti surengtas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po nutarimo priėmimo ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių.

"Jeigu sklandžiai eitų svarstymas Seime, referendumas galėtų vykti su prezidento rinkimais", - teigė R.Šalaševičiūtė.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužės 11 dieną.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.