Ji šį klausimą ketvirtadienį ketina aptarti su už sportą atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais.

„Pakviečiau kolegas aptarti bendrą kreipimąsi į TOK dėl rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose. TOK svarstymai stebina blogąja prasme, yra nesuprantami. Tuo metu, kai laisvos ir demokratinės valstybės telkiasi kovai su Rusija ir jai talkinančia Baltarusija, didina paramą Ukrainai, TOK ieško specialių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautiniame sporte formų“, – antradienį pranešime sakė ministrė.

Anot jos, pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas prisidengiant neutralumo šydu padeda Kremliaus propagandai palaikyti šių šalių kriminalinius režimus.

Mes su tuo nesutinkame ir nenorime, kad mūsų sportininkai būtų priversti dalyvauti varžybose su agresorių atstovais.

„Mes su tuo nesutinkame ir nenorime, kad mūsų sportininkai būtų priversti dalyvauti varžybose su agresorių atstovais ir aukoti savo, ir savo atstovaujamų valstybių bei visuomenių vertybes“, – teigė ministrė.

Lietuva taip pat planuoja kreiptis į Šiaurės ir kitas šalis prisidėti prie šio kreipimosi į TOK.

Tarptautinis olimpinis komitetas praėjusią savaitę pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.

Baltijos šalys, Lenkija tokiam sprendimui teigia nepritariančios, o Latvija net svarsto boikotuoti olimpines žaidynes, jei jose dalyvaus rusai.