Tačiau nors pasigirsta kritikos, kad šį draudimą galima lengvai apeiti, specialistai sako, kad jis duoda apčiuopiamų rezultatų.

„Viskas prasidėjo 2005 metais, kai Baltijos asamblėja, t. y. tarpparlamentinis bendravimo organas, platforma tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarų, analizavo klausimą dėl alkoholio vartojimo ir buvo pastebėta, kad žalos, kurią padaro alkoholis, jo vartojimas, negalima likviduoti iš įplaukų iš alkoholio pramonės, ypač – kalbant apie vaikus ir jaunimą“, – pasakoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Tada buvo kreiptasi į Baltijos šalių vyriausybes prašant, kad diena be alkoholio būtų paskelbta arba Rugsėjo 1-oji, arba Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Lietuva tokį įstatymą priėmė 2006-aisiais. Pirmoji Rugsėjo 1-oji be alkoholio buvo 2007-aisiais.

Kaip pasakoja specialistė, 2005-aisiais rugsėjo 1–2 dienomis buvo fiksuoti 32 apsinuodijimai alkoholiu, tarp jų 25 apsinuodijimai buvo vaikų, o užpernai toks atvejis buvo 1, pernai – nė vieno.

„Matosi, kad formuojame naują kultūrą švęsti Mokslo ir žinių dieną be alkoholio. Ir tai iš tiesų duoda rezultatų, kalbant apie bendrą statistiką. Jei 2011-aisiais per paskutinį mėnesį buvo 64 proc. vaikų, kurie vartoja alkoholį, tai 2015-aisiais tokių buvo 34 proc.“, – sako G. Belian.

Plačiau apie tai – įraše.