Ketvirtadienį Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis santuoką bus galima sudaryti bet kurioje Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje. Iki šiol tai buvo galima daryti tik savivaldybėje, kurioje deklaruota jaunavedžių ar jų tėvų gyvenamoji vieta.

Socialdemokratas J. Požela džiaugėsi, jog pagaliau įstatymais nebus varžoma būsimų sutuoktinių teisė laisvai pasirinkti savo santuokos vietą. 

„Manau, kad prieš tai galiojusios nuostatos buvo visiškai nelogiškos ir neatitinkančios žmonių poreikių ir norų. Juk neretai jaunieji nori tuoktis nebūtinai ten, kur gyvena jie ar jų tėvai“, – tvirtino parlamentaras, pridurdamas, jog po 2009 m. įstatymo pataisų suteikta laisvė rinktis – santuokų rūmuose ar kitoje pasirinktoje vietoje norima įregistruoti santuoką – pradėjo naują reiškinį – išvykstamąsias santuokas. Statistika rodo, jog išvykstamųjų santuokų skaičius savivaldybėse nuosekliai auga, o paslaugų pasiūla ir plėtra irgi patvirtina tokių pataisų poreikį.

Paskutiniu metu buvo pastebima, jog santuoką norintys įregistruoti kitur, tarkime, pajūryje, buvo priversti ieškoti originalių, bet ne visuomet itin malonių sprendimų.

„Tarkime, abu jaunavedžiai registruoti Vilniuje, bet prisiekti amžiną meilę norėtų kur nors Kuršių nerijoje. Tokiu atveju jiems reikėdavo ieškoti būdų, kaip savaitei tapti tos savivaldybės, kurioje vyks jų šventė, gyventoju. Būdavo ieškoma draugų, pažįstamų, kurie galėtų padėti, o iškart po vestuvių persiregistruojama atgal į savo gyvenamą savivaldybę. Sutikite, kad tai truputėlį absurdiška. Nuo šiol jokių panašių nuotykių jaunavedžiams patirti nereikės“, – tikino Seimo narys.

Civilinio kodekso pataisos įsigalios nuo šių metų liepos 10 d., todėl savo norimą santuokos sudarymo vietą galės rinktis jau šią vasarą aukso žiedus sumainysiantys įsimylėjėliai. Panaši praktika, kai nėra ribojimų, kurioje vietoje galima įteisinti santuoką, egzistuoja Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.