Pakartotų ir vėl

"Didžiausias džiaugsmas, kurį prisimenu, – buvimas su vaiku, nepaisant to, kad neišsimiegi ir išsitepęs visokiais "reikalais". Bet dabar pagalvoju, kad buvo džiaugsmas, kai vaikas ropoja, paburbuliuoja kažką." "Smagu matyti, kaip žmogus auga, kaip pasaulį atranda, kaip pažįsta." "Nežinau, kada aš gyvenime jaučiau tokį stresą." "Buvo sunku. Bet pakartočiau."

Beveik visi tyrime apie vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą dalyvavę tėčiai, kurie, gimus kūdikiui, darbą laikinai iškeitė į vaiko auginimą, sakėsi pasiryžę tai pakartoti. Pasak jų, jokia karjera darbe neatsveria džiaugsmo nuo pirmų savo vaiko dienų užmegzti su juo emocinį ryšį, tapti jo gyvenimo dalimi, parodyti šeimos modelį, kuriame ir mama, ir tėtis vienodai atsakingi už savo bendrą džiaugsmelį ir rūpestėlį.

Daugelis sprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų motyvavo ketinimu patirti, ką reiškia būti tėčiu praktiškai. Juk dabartinė karta užaugo auginami mamų, nes ne tik galiojo šeimos vaidmenų stereotipas – moteris augina vaikus, vyras uždirba šeimai pinigus, bet tėčiams nebuvo ir teisinių galimybių pasinaudoti atostogomis vaikui auginti.

Stereotipai tebegajūs

Vis dėlto, kaip parodė minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lygių galimybių plėtros centro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. tyrimas, dar ir šiandien mūsų visuomenės nuostatos apie tradicinius lyčių vaidmenis nėra iš esmės pakitusios ir tai veikia tiek vyrų, tiek moterų individualų pasirinkimą.

Viena iš tyrimo autorių Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič pasakoja, kad drąsiau vaiko priežiūros atostogų išeina tik gana siaura socialinė vyrų grupė – įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirbantys kvalifikuotą darbą, galintys sau tai leisti finansiškai ir emociškai, gyvenantys, kaip patys įvardijo, Vilniaus ar kitų didmiesčių burbule. Bet mažesniuose miestuose, darbininkiškų profesijų – ne, nes tai priešinga jų įsivaizduojamam vyro vaidmeniui. Kaip sakė vienas tyrimo respondentas, pasižvalgius už didesnių miestų ir aukštesnės vidurinės klasės ribų, XXI a. dar neprasidėjo.

"Labai stiprūs stereotipai egzistuoja, ir čia priklauso nuo socialinio sluoksnio, kaip į tave reaguoja – ar čia tave nurašo, kad tu beprotis kažkoks, ar pagiria", – vaiko auginimo atostogas ėmę vyrai pasakojo buvę net pašiepiami, susilaukdavę ironiškų klausimų – o ką tavo žmona veikia?

Jie atviravo, kad priimti sprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų buvo sunku, nes buvo pirmieji tai padarę vyrai savo darbovietėje ar artimųjų rate. Toks poelgis vertintas kaip nestandartinis ir priimtas dviprasmiškai: viena vertus, juos gyrė, apdovanodavo dėmesiu ir susižavėjimu, kita vertus, jie sulaukė pašaipų, menkinimo ir nepritarimo, nes metė iššūkį dominuojančiai kultūrinei vyriškumo normai.

Kokia gaji ji dar ir šiandien, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu "Baltijos tyrimų" pernai atlikta apklausa: kad vyrui daryti karjerą turėtų būti svarbiau, nei rūpintis vaikais, mano 40 proc. moterų ir 48 proc. vyrų, o kad moteriai karjera turėtų būti svarbiau nei rūpinimasis vaikais, sutiko vos 6 proc. vyrų ir 11 proc. moterų.

Šeimose renkantis, kas ims vaiko auginimo atostogas, dažnai ir suveikia finansiniai faktoriai – kas daugiau uždirba, tas atostogų neina, o moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau. "Vadinasi, nėra giliai įsisamonintos normos, kad tėtis privalo pasirūpinti vaiku bent tris mėnesius ar pusmetį. Nėra ir visuomenės spaudimo, kad negerai, jog tėčiai neišeina atostogų, nes visuomenės nuostata kita – vyras turi uždirbti pinigus", – pabrėžia V.Pilinkaitė-Sotirovič. Ji primena, kad Lietuva į savo nacionalinę bazę turės perkelti ES direktyvą, kad bent jau du mėnesiai vaiko priežiūros atostogų būtų skirta kitam sutuoktiniui, nei paėmusiam visas kitas.

Pasak V.Pilinkaitės-Sotirovič, drąsiau vaiko priežiūros atostogų išeina tik gana siaura socialinė vyrų grupė – įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirbantys kvalifikuotą darbą, gyvenantys didmiesčių burbule.

Teorija ir realybė

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos visuomenės informavimo specialistės Aušrinės Smilgytės, nors visuomenės nuomonė darosi palankesnė tėčių įsitraukimui į mažamečių vaikų priežiūrą, vis dėlto moterų ir vyrų nuostatos šiais klausimais gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, minėtoje apklausoje teiginiui, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai kaip mama, pritarė 71 proc. moterų, bet tokią nuomonę turinčių vyrų mažiau – 59 proc. Į klausimą, ar norėtų lygiavertiškai su partneriu dalytis vaikų priežiūrą ir kitus šeiminius įsipareigojimus, nuomonės išsiskyrė dar labiau: teigiamai atsakė 74 proc. moterų ir tik 56 proc. vyrų.

Tačiau ir šis kuklus vyrų teorinis nusiteikimas prižiūrėti savo vaikus dar labiau subliūkšta realybėje. Štai Lietuvoje 2006 m. įvestos vieno mėnesio tėvystės atostogos, kurias tėčiai gali pasiimti nuo vaiko gimimo iki kol jam sueis metai. "Tačiau šiomis atostogomis pasinaudoja tik kas antras vyras, – apgailestauja V.Pilinkaitė-Sotirovič. – Be to, tuo pačiu metu motinystės arba vaiko priežiūros atostogose yra ir mama, vadinasi, tėtis nebūna savarankiškas vaiko globėjas." Taigi net įstatymu įtvirtinta nuostata, kad tėtis – tik mamos pagalbininkas, pakaitinė mama".

Vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sukaks metai ar dveji pagal įstatymą, – lyčiai neutralios, jas gali imti mama arba tėtis. Deja, pasak A.Smilgytės, skaičiai nerodo, kad tėčių naudojimasis šiomis atostogomis per pastaruosius keletą metų išaugo, priešingai – net šiek tiek sumažėjo. Pirmaisiais vaiko auginimo metais mamos vis dar naudojasi šia galimybe nuo dešimt iki trylikos kartų dažniau nei tėčiai. Pavyzdžiui, 2019-aisiais tokių atostogų išėjo 16,1 tūkst. mamų ir tik arti 1,3 tūkst. tėčių. "Tai rodo, kad nuostatos ne visada sutampa su elgesiu, – apgailestauja Lygių teisių kontrolieriaus atstovė, bet tikisi: – Kadangi visuomenės požiūris į tėvystę pamažu keičiasi ir formuojasi nauja šiuolaikinio vyriškumo samprata, galime tikėtis, kad vis daugės tėčių, imančių vaiko priežiūros atostogas."

Beje, antraisiais vaiko metais padaugėja tėčių, pasinaudojančių vaiko priežiūros atostogomis, tačiau tada jau galima kartu ir dirbti. Tad neretai jie toliau dirba visu etatu ir, jokia paslaptis, kartais vaiką prižiūri ne jie, o auklė ar mama.

Lietuvos vyrai mažai naudojasi ir kitomis vaiko priežiūros priemonėmis – tėvadieniais ir slauga susirgus vaikui.

Beje, vyrai minėtoje apklausoje tikino, kad aktyviai dalyvauti auginant vaiką jiems labai svarbu – 44 proc. tai svarbiau nei sėkminga karjera ar paaukštinimas darbe. Tačiau tyrimas apie vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą atskleidė, kad teoriniai norai ir realybė ir čia prasilenkia. Paklausti, ar galėtų savarankiškai pasirūpinti savo iki metų amžiaus vaiku, sakė, kad tai sugebėtų, mažiau nei trečdalis, o metų dvejų vaiku – vos daugiau nei pusė.

Paskatos ir kliūtys

Nors poslinkių yra, bet ES lyčių lygybės indekso duomenimis, Lietuvoje lyčių nelygybė prižiūrint vaikus viena didžiausių. Švedijoje, Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje tėčiai ir mamos į vaikų priežiūrą kasdien įsitraukia bemaž vienodai, o Lietuvoje moterys net 26 proc. punktais daugiau nei vyrai. Šiuo atotrūkiu mus lenkia tik graikai, lenkai ir ispanai.  V.Pilinkaitė-Sotirovič primena, kad reikia turėti omeny ir tai, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje moterų užimtumas darbo rinkoje didelis.

Kadangi visuomenės požiūris į tėvystę pamažu keičiasi ir formuojasi nauja šiuolaikinio vyriškumo samprata, galime tikėtis, kad vis daugės tėčių, imančių vaiko priežiūros atostogas.

Kaip paskatinti tėčius labiau įsitraukti į vaikų auginimą? "Visų pirma, reikia pradėti nuo savo įsitikinimų. Turime labiau pasitikėti vyrais ir skatinti juos prisiimti daugiau atsakomybės už vaikų priežiūrą. Ryšys su vaiku užmezgamas labai ankstyvame amžiuje ir abu tėvai yra vienodai svarbūs. Jei laikysimės stereotipinių nuostatų ir matysime mamą kaip globėją, o tėtį – kaip finansinį šeimos stabilumą užtikrinantį asmenį, nesudarysime pokyčiams palankios aplinkos", – pabrėžia A.Smilgytė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, nors kai kurie duomenys rodo teigiamas tendencijas ir žmonių norą matyti lygiavertiškai vaikais besirūpinančius tėčius, atsiranda paradoksas: didžioji visuomenės dalis – 61 proc. vis dar mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už žmoną. "Negalime tikėtis, kad tėtis darys karjeros pertrauką dėl vaiko priežiūros, jei ant jo pečių užkrausime šeimos maitintojo vaidmenį", – sako Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

Finansiniai motyvai, kaip rodo tyrimo apie vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą duomenys, tampa ir objektyviu, ir subjektyviu veiksniu, lemiančiu, kuris iš sutuoktinių išeis vaiko priežiūros atostogų: objektyvus susijęs su finansinių išteklių klausimais, o subjektyvus – su vis dar stipriu vyro, kaip šeimos maitintojo, suvokimu. Moterys vis dar vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai, todėl dažniau išeina vaiko priežiūros atostogų, o pasirinkimui, kas ims atostogų, turi įtakos ir taikomų socialinio draudimo išmokų viršutinės ribos, nes moterų algos paprastai mažesnės. Tyrimo respondentai vyrai guodėsi ir tuo, kad gimsta vaikas, išeini tėvystės atostogų, o tau kerta per atlyginimą, mat jų apmokėjimui taikomos viršutinės ribos. V.Pilinkaitės-Sotirovič nuomone, tėvystės, kaip ir motinystės, atostogų atveju turėtų būti mokama 100 proc. atlygio.

A.Smilgytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai vaiko priežiūros atostogomis yra linkę pasinaudoti aukštesnes pareigas užimantys vyrai, nes kyla mažesnė grėsmė karjerai. Darbdaviai moterims ir vyrams turi sudaryti vienodas sąlygas naudotis valstybės teikiamomis garantijomis, skatinti darbo lankstumą ir ieškoti būdų palengvinti moterų grįžimą į darbą po vaiko priežiūros atostogų.

Ji pabrėžia, kad svarbi ir viešojoje aplinkoje kuriama nuomonė, taip pat su vaiko priežiūra susijusių paslaugų prieinamumas. Tyrimai rodo, kad, trūkstant viešai prieinamų vaiko priežiūros paslaugų, moterims tenka didesnė priežiūros namuose našta.

Beje, pastebi A.Smilgytė, net pasirengimo šeimai kursai ir literatūra dažniausiai būna orientuoti į mamas. Arba, pavyzdžiui, oro uostuose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose tėčiai taip pat susiduria su papildomais iššūkiais, nes vaikų pervystymo kambariai būna įrengiami moterų tualetuose. Taip tarsi užduodamas tonas, kad tėtis vaiko gyvenime atliks antraeilį vaidmenį. Bet šiuolaikinis XXI a. tėtis nesitenkina antraeiliu vaidmeniu.

Dr. Gintautas Labanauskas

Visuomeninės organoizacijos "Dirbam Kaunui" įkūrėjas

Manau visi sutiks, kad nieko nėra svarbiau pasaulyje už mamą, jos motinišką šilumą ir rūpestį, pačias brangiausias tavo pavargusią galvą glostančias rankas. Ne veltui Izraelio valstybėje, norint gauti pilietybę, svarbesnė už tėvo yra motinos linija.

Tačiau šiandien, artėjant Tėvo dienai, galima tik pasidžiaugti, kad vis daugiau vyrų renkasi tėvystės atostogas. Tuo galima tik pasidžiaugti ir padrąsinti kitus naudotis suteikiamomis galimybėmis. Kalbu apie tėvystės atostogas, kurios dabar prilygintos motinystės.

Esami ir būsimi tėčiai, naudokitės jomis, auginkite vaikus, nes nėra didesnio stebuklo, kaip būti šalia, draugauti ir stebėti, kaip vystosi ir auga tavo atžala.

Neklausykite tų, kurie sako, kad auginti vaikus – moteriškas darbas, auginkite kartu šiek tiek pastūmę į šalį karjerą ir verslo galimybes, patikėkite, tai atsiperka.

Mes su žmona užauginome puikų sūnų, tačiau aš pats iš savęs pavogiau bent ketverius metus pažinimo ir bendravimo džiaugsmo iš gyvenimo, siekdamas karjeros ir važiuodamas dirbti iš Kauno į Vilnių, iš pradžių į Lietuvos geležinkelių administraciją, paskui – į Susisiekimo ministeriją, kartu Kaune studijuodavau.

Nenormalu, kai vaikas mamos klausia, ar tėtė buvo grįžęs, nes išvykti į darbą reikėdavo 5 val. ryto, o grįždavau, kai visi miegodavo.

Lygios tėvų ir mamų galimybės dabar suteikia puikią progą patirti vieną didžiausių gyvenimo džiaugsmų.