Ugniagesių ir gelbėtojų tarnybos, Visuomenės sveikatos centrai, plaukimo specialistai primena apie vandens keliamus pavojus, tačiau visiškai išvengti nelaimių nepavyksta.

Apie tai, ką daryti ir ko nedaryti vandenyje, kad poilsio ir malonumo neaptemdytų nelaimė, kalbamės su plaukimo ir šuolių į vandenį trenere Aušra Jurevičiene.

– Esu tapusi liudininke, kai jūra pasiglemžė berniuko gyvybę. Labai baisus tas beviltiškumo jausmas, kai virš banguojančios jūros platybės ratus suka sraigtasparnis, nardo gelbėtojai, ant kranto klykia artimieji ir suvoki, kad jau niekuo nebegali padėti. Pasikartokime nuosekliai, kaip saugiai elgtis, ko turėtume nedaryti, jei nemokame plaukti, nors ir nemokantiems plaukti karštą vasaros dieną norisi atsigaivinti. Kaip saugiai pasipliuškenti vandenyje nemokantiems plaukti?

– Prie vandens visi norime pramogauti. Tas vanduo saulei šviečiant blizga, banguoja, supasi ir labai vilioja. Noras lipti į vandenį atsigaivinti yra žmogiškas, žemiškas ir teisingas. Juk norisi patirti visus gyvenimo džiaugsmus. Bet jei žmogus nemoka plaukti, labai svarbu save saugoti, rūpintis savimi.

Nėra taip, kad įbridai į vandenį iki kelių ir jau pavojus, bet tik to ir linkėčiau – kuo mažiau gilaus vandens, kuo mažiau nepažįstamo telkinio tamsaus vandens. Kai nematai dugno, kai nežinai teritorijos, būtina save saugoti. Prie kranto gali būti seklu, tačiau už kelių žingsnių jau galima nesiekti kojomis dugno. Padeda pasirinkimas maudytis tik gelbėtojų prižiūrimose maudynių vietose, maudytis tik šviesiu paros metu, kad matytum dugną. Jeigu žmogus nemoka plaukti, pakanka tik pabraidyti, net nerekomenduoju mėginti plaukti iki maudyklėse įrengtų plūdurų. Kita išeitis – maudytis užsidėjus gelbėjimo liemenę.

Svarbiausia saugumas. Net ir plaukiant baidare ar kita plaukti skirta priemone, privaloma dėvėti gelbėjimo liemenę. Rekomenduoju ne šokti į vandenį, o bristi.

Apskritai, jei nemoki plaukti, nepatarčiau visų ekstremalių vandens pramogų, kurių pasiūla šiandien labai gausi – pripučiamos salos, batutai, įvairiausi vandens įrenginiai, kurie iškelia žmogų vandens srove. Yra traumų rizika. Kad ir vandens slidės – uždeda liemenę, informuoja apie taisykles, ir mėginam, bet žmogus, nukritęs į vandenį, gali prarasti orientaciją, gauti gurkšnį ir užspringti, išsigąsti, supanikuoti. Visų pirma turime įvertinti savo galimybes, nemeluoti sau ir kitiems, o geriausia – mokytis plaukti.

Patirtis: A. Jurevičienės teigimu, net ir mokantis plaukti žmogus, bet kelis metus sėdėjęs kabinete, gali patirti labai nemalonių emocijų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Ar visada pasitikėjimas savo plaukimo įgūdžiais garantuoja saugumą vandenyje? Ką turėtų prisiminti ir mokantys plaukti, kad maudynės nevirstų nelaime?

– Sakoma, kad gebantis plaukti žmogus turi nuplaukti 400 m be sustojimo, savo jėgomis ant vandens turi išsilaikyti iki 30 min. Net ir mokantis plaukti žmogus, bet kelis metus sėdėjęs kabinete, atbėgęs sušilęs į vandenį gali patirti labai nemalonių emocijų. Plaukimo įgūdžius reikia nuolat palaikyti, treniruotis. Čia kaip ir bėgime – net jei jaunystėje buvai puikus lengvaatletis, bet padarei pertrauką, nutarus bėgti maratone, gali atsitinki visko.

Taigi įsivertinkime savo sveikatą, nepraraskime budrumo, kritiškai vertinkime savo galimybes ir saugokime save.

– Šaltas vanduo, mėšlungis – dažna nelaimių priežastis. Ar įmanoma šito išvengti? Ką reikėtų daryti?

– Mėšlungis gali ištikti dėl raumenų ir vandens temperatūrų skirtumo, kartais dėl mikroelementų trūkumo organizme. kad neužkluptų mėšlungis, patarčiau prieš maudantis lengvai apšilti, į vandenį bristi lėtai. Prieš maudynes nerekomenduoju persitreniruoti, nes raumenų ritmo pasikeitimas taip pat gali sukelti mėšlungį. Lengvi tempimo pratimai, mankštelė, kad paruoštumėte raumenyną maudynėms, bus naudingi ne tik tą akimirką, o ir apkritai sveikatai.

Yra žmonių, kurių organizmas linkęs į mėšlungį, todėl svarbu žinoti savo organizmo juoduosius taškus ir įsivertinti. Būti budriems.

Bet jei jau taip nutinka, svarbu nepanikuoti. Jei esate negiliame vandenyje – tuoj pat stotis, nes traukiamą raumenį reikia tempti į kitą pusę, nei mėšlungis paveikia. Jeigu sutraukia pėdą, reikėtų pasistiebti arba užriesti kojų pirštus į viršų.

Jei tai nutinka giliame vandenyje, taip pat svarbu nepanikuoti, nesustoti ramiai kvėpuoti, gultis ant nugaros, stengtis irtis į negilią dalį ir šauktis pagalbos. Kuo greičiau nuraminti skausmu sutrauktą kūno vietą, pavyzdžiui, žnaibyti. Ir būtina šauktis pagalbos. Vienam gali ir nepavykti išplaukti, todėl būtina neprarasti budraus proto.

– Vis dar mėgstama poilsiaujant prie vandens pasimėgauti alkoholiu. Kokios būtų jūsų rekomendacijos – visai nė lašo, saikingas vartojimas, o gal, daugiau pavartojus, maudynės bus puiki blaivykla?

– Maudytis apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų yra labai pavojinga. Tokios būsenos žmogaus koordinacija, orientacija, reakcija sutrinka. Vadinasi, tas žmogus negalės pasirūpinti savimi ir dar sukels pavojų aplinkiniams. Neįmanoma suderinti alkoholio, psichoaktyviųjų medžiagų ir vandens.

Bet tai vyksta, mes matome šį atsipalaidavimo būdą. Ypač daug nelaimių ir traumų vandenyje ir įvyksta apsvaigus, nes žmogus pervertina savo galimybes.

- Kaip dera maistas ir maudynės?

– Kai valgote, jūsų kūnas padidina kraujo tekėjimą į pilvo raumenis, taip padėdamas virškinimui. Kuo didesnis maisto kiekis, tuo daugiau deguonimi prisotinto kraujo reikia skrandžiui, maisto virškinimui. Vadinasi, mažiau deguonies lieka jūsų rankoms ir kojoms. Skrandis pilnas, o vanduo spaudžia skrandį. Tai gali sukelti pykinimą, o deguonies trūkumas gali sukelti raumenų spazmus. Reikia turėti saiką. Po lengvo užkandžio ar lengvų pietų vengti maudynių nereikia, bet svarbu nepersivalgyti.

– Parduotuvėse akys raibsta nuo įvairių pripučiamų plaukimui skirtų čiužinių, plaustų, ratų. Kaip saugiai jais naudotis?

– Labai vilioja visi tie rožiniai ančiukai, antinai, flamingai, riestainiai. Aš kaip tik darželyje dariau eksperimentą su vandens kamuoliais. Vaikai žaidžia, tie pripučiami kamuoliai slysta, o žmogaus instinktas veja jį lipti ant kamuolio. Šios priemonės yra labai lengvos, tad upės srovė ar jūra ir nuneš toliausiai, todėl jūroje visos pripučiamos priemonės yra griežtai draudžiamos.

Pripučiamos priemonės yra labai apgaulingos. Žmonės pasitiki jomis, atrodo, va, vaikutis rate saugus, paplūduriuos, o kad jis vandenyje gali pakeisti kūno padėtį ir išslysti iš pripučiamo rato, nepagalvojama. Ant pakuočių yra parašyti perspėjimai, bet retas kuris skaito.

Su paplūdimio kamuoliu reiktų žaisti ne vandenyje, o ant kranto. Vandenyje kamuolį neša gilyn ir gilyn, todėl sakau, kad tai yra labai klastinga pramoga.

Tėveliams rekomenduočiau mažesniems vaikams uždėti pripučiamas rankoves. Jos netrukdys vaikui judėti, o vandenyje jį laikys, tik, žinoma, perkant reikia atsižvelgti į rekomenduojamą amžių ir svorį.

Vasarai ruoškis žiemą, baseine mokydamasi plaukti arba palaikydamas plaukimo įgūdžius.

– Šokinėjimas į vandenį – taip pat mėgiamas ir efektingas maudymosi momentas. Nežinau statistikos, tačiau ir gana artimoje aplinkoje turiu liūdnai pasibaigusių linksmybių. Priminkite, kuo pavojingas gali būti šuolis į vandenį be profesionalaus pasiruošimo.

– Esu šuolių į vandenį sporto šakos atstovė. Ir esu žmogus, kuris tikrai nesilinksmina vandens telkiniuose ir nešokinėja. Daug kam labai norisi „Aušra, nušok“, „Aušra, parodyk“. Bet aš nešokinėju, jei nematau dugno, nebent paplūdimio zonoje, kurioje yra gelbėtojai ir patikrintas vandens telkinio dugnas ir gylis. Tada tik šoku, bet ir tai – pradžioje tik ant kojų.

Iš savo patirties galiu pasakyti: žmogus, kuris nori pasidžiaugti skrydžiu šuolio metu, pasipuikuoti, pasijusti reikšmingu (ypač tai būdinga tarp paauglių), turėtų užsirašyti į šuolių į vandenį sporto šakos klubus, kur profesionalioje aplinkoje įgis žinių, kaip saugiai šokti į vandenį, kaip saugoti savo kūną. Vanduo labai skaudus, kai su juo nepagarbiai elgiamasi ir nesilaikoma taisyklių. Gavus per veidą vandeniu, gali ir orientacija sutrikti, ir kraujas iš nosies imti bėgti. O dar reikia tokioje būsenoje išplaukti į krantą. O jeigu telkinio dugnas nepamatuotas ar jis yra neišvalytas, yra akmenų ar kitų kliūčių, tai galima atsitrenkti, užšokti. Traumų rizika ir gyvybei pavojus didelis.

Yra ne vienas ežeras, paplūdimys Elektrėnuose, Zarasuose su paruoštomis šokinėjimui zonomis. Visi turi teisę ir laisvę judėti, tad jeigu  labai norisi, gal geriau rinktis šokinėti specialiai šokinėjimui paruoštose vietose.

Kiekvienas prisiima už save atsakomybę. Saugok save ir apsaugok kitus, o vasarai ruoškis žiemą baseine mokydamasis plaukti arba palaikydamas plaukimo įgūdžius.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo, gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti skęstančiajam per saugų atstumą kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį. Įsidėmėkite: be parankinių priemonių gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti profesionaliai.

Kaip elgtis vandenyje

Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių.

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Parengta pagal Priešgaisrinė apaugos ir gelbėjimo departamento patarimus