Pavadinime vartoti žodį „universitetas“, regis, gali bet kas, jei tik pasistengia. Kai kurių Lietuvoje veikiančių „universitetų“ pavadinimai kelia juoką.

Universitetų pasaulis

Oficialiai Lietuvoje yra tik 9 nevalstybiniai universitetai, tačiau gerai apsidairius jų galima rasti kur kas daugiau. Šį žodį pavadinimuose vartoja neaiškios asociacijos, viešosios įstaigos.

„Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“, „Šeimų universitetas“, „Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas“, „Nuotolinių studijų universitetas“, „Gyvenimo universitetas“, Vilniaus miesto visuomeninė organizacija „Maharišio vadybos universitetas“ – tai tik maža dalis oficialiai Lietuvos miestuose registruotų įstaigų pavadinimų. Kai kurios jų su akademiniu pasauliu neturi nieko bendra, tačiau, atrodo, sėkmingai veikia.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia dar bent dešimtys vadinamųjų Trečiojo amžiaus universitetų.

Žinoma, šių įstaigų aukštosiomis Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nelaiko. Tačiau jų pavadinimų nekontroliuoja niekas.

„Puošia“ necenzūrinis žodis

Iškalbinga detalė: kai kurios šių „aukštųjų mokyklų“ registruotos butuose. Ir net transformatorinėse. Bent jau tokį pastatą atrado dienraščio žurnalistai, nuvykę nurodytu „Pasaulinio dvasinio universiteto Brahma Kumaris“ būstinės adresu.

Šeškinėje dunkso „universiteto pastatas“. Bet jame nėra nei auditorijų, nei suolų ar lentų, tik elektros energijos tiekimo įranga. Ant išorinių sienų gražiai žaliuoja vijokliai.

Jokių lentelių ar iškabų. Tik ant vienos sienos puikuojasi necenzūrinis žodis.

„Maharišio vadybos universiteto“ adresas Vilniuje – paprastas butas netoli miesto centro. Jo duris atidaręs senukas iš pradžių labai nustebo, tvirtino nieko nežinąs apie jokius universitetus. Vėliau truputį pasvarstęs, kad „galbūt ką nors sūnus bus čia įregistravęs“, užvėrė duris.

Virsta UAB'ais

Kai kurie atvejai – sudėtingesni. Maždaug prieš pusmetį šalyje išdygo dar viena nevalstybinė aukštoji mokykla – UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas. 2003–2011 m. ši privati bendrovė vadinosi Vilniaus verslo ir teisės akademija, tačiau ūmai virto universitetu.

Anksčiau ši įstaiga siūlė tik antrosios pakopos – magistro – studijas, tačiau nuo šių metų pradžios pasiūlė ir bakalauro. ŠMM šios mokyklos studijų programas įvertino kaip universitetines, tad bendrovė galėjo pakeisti pavadinimą ir virto universitetu.

Beje, Kazimiero Simonavičiaus universitetas – ne vienintelė aukštojo mokslo įstaiga, siekianti pelno. Uždarąja akcine bendrove traktuojamas ir, pavyzdžiui, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Paprastai universitetai yra ne pelno siekiančios organizacijos – viešosios įstaigos.

Nėra priežiūros

Kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip ir kam suteikiamas universiteto vardas, – ŠMM rūpestis, tačiau ministerija į tai, regis, žiūri pro pirštus. Tokią nuomonę išsakė Studijų vertinimo komisijos prie Studijų kokybės vertinimo centro narys prof. Vytautas Daujotis.

„Tai yra valdžios reikalas. Ir tokių privačių aukštųjų, siekiančių vien pelno, dabar veisiasi vis daugiau. Aukštajame moksle Lietuvoje diegiami rinkos dėsniai, į aukštąjį mokslą, taip pat į “universiteto„ vardo vartojimą žiūrima primityviai“, – komentavo V.Daujotis.

Jo teigimu, studentai turinio neatitinkančių pavadinimų yra klaidinami ir ŠMM tai turėtų kontroliuoti griežčiau. „Priežiūra – ŠMM reikalas. Tačiau laikomasi nuomonės, kad studentas – lyg klientas: nuspręs, kur jam geriau, o jei aukštoji dėmesio nesulauks, bankrutuos. Tačiau toks primityvus rinkos dėsnių diegimas aukštajame moksle niekur neveda“, – pridūrė V.Daujotis.

Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos. 14 iš jų laikomi universitetais.

Kas yra universitetas?

Kas Lietuvoje yra universitetas, oficialiai apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymas. Jo 8 straipsnis skelbia: „Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis “universitetas„ arba “akademija„, arba “seminarija".

Tarp universiteto tikslų – ne tik studijų vykdymas. Universitetas turi „ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę“.