Vienas buvusių Gvantanamo kalinių, negalinčių grįžti į tėvynę, yra Adelis Hakimjanas. Iš Kinijos kilęs uigūrų tautybės vyras per klaidą buvo įkalintas Kuboje esančiame kalėjime.

34-erių A.Hakimjanas paliko šeimą ir namus Šiaurės Vakarų Kinijoje 1999-aisiais, kai Kinijos valdžios buvo apkaltintas priklausantis Rytų Turkistano nepriklausomybės judėjimui – organizacijai, kovojančiai dėl nepriklausomos Rytų Turkistano valstybės. Šiuo metu ši teritorija turi autonomiją Kinijos sudėtyje.

Vyras tikino, kad Kinijos pareigūnai jį kankino, o vėliau įkalino, todėl tik pasitaikius progai jis pabandė išvykti į Turkiją. Tačiau 2001-ųjų pabaigoje A.Hakimjanas atsidūrė Afganistano ir Pakistano pasienyje, kur esą buvo sučiuptas asmenų, gaudančių pabėgėlius ir parduodančių juos kaip teroristus amerikiečiams.

Galiausiai jis atsidūrė amerikiečių įsteigtame kalėjime Afganistano Kandaharo provincijoje, ten išbuvo pusę metų.

"Mes buvome uždaryti Kandaharo provincijoje apie pusę metų. Du kartus per dieną mums duodavo pavalgyti – vieną kartą vidurdienį, o antrą kartą – vidurnaktį. Naktimis mes negalėdavome miegoti, nes vienoje patalpoje buvome 22 žmonės, naktimis daugumą mūsų išsivesdavo apklausti", – pasakojo A.Hakimjanas.

Vyras tvirtino, kad tardymas tapo šiek tiek švelnesnis po to, kai jis įtikino amerikiečius, jog niekaip nėra susijęs su teroristais ir nepadėjo Talibanui. A.Hakimjanas jau buvo patikėjęs, kad netrukus bus paleistas, tačiau netikėtai visi buvo išgabenti į Gvantanamo kalėjimą.

Ten toliau tęsėsi apklausos, kol vienas amerikiečių tribunolas paskelbė išvadą, kad A.Hakimjanas nebuvo neteisėtas kovotojas ir jis buvo perkeltas į kitą stovyklą, kurios režimas buvęs šiek tiek švelnesnis.

Liūdniausia patirtis Gvantanamo kalėjime, kaip pripažįsta pats A.Hakimjanas, buvo tas momentas, kai amerikiečiai jį apklausti leido kinų tardytojams.

"Palyginti su amerikiečių tardytojais, kinai buvo gerokai žiauresni. Kinai gąsdindavo sakydami: "Negalvok, kad esi neliečiamas, nes šiuo metu esi amerikiečių kalėjime. Mes atvykome čia tam, kad sugrąžintume tave į Kiniją. Tu galbūt nekalbėsi su mumis čia, tačiau tu kalbėsi su mumis, kai mes grąžinsime tave į Pekiną. Mes tada pamėginsime išspręsti šį reikalą", – pasakojo vyras.

Vėliau amerikiečiai nusprendė A.Hakimjaną ir kitus 22 su juo laikytus uigūrus paleisti. Kinija pareiškė norinti pasiimti visus šiuos sulaikytuosius. Tačiau visi uigūrai atsisakė grįžti į tėvynę, bijodami, kad Kinijos valdžia su jais susidoros.

"Kinijos valdžia norėtų, kad jie sugrįžtų. Tada kinai galėtų juos sulaikyti, nuteisti, o paskui yra labai didelė tikimybė, kad kai kurie jų – jei ne visi – bus nubausti mirties bausme", – tikino Kinijos ekspertas Michaelas Dillonas.

Laimė, Albanijos, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, valdžia leido A.Hakimjanui ir keturiems kitiems uigūrams apsigyventi savo šalyje. Tačiau nuskraidintas ir šioje Europos šalyje vyras nesijautė saugus, nes bijojo, kad Kinijos specialiosios tarnybo susitars su karaliaujančia vietos mafiją ir jį pagrobs ar nužudys. Todėl 2007 m. lapkritį A.Hakimjano advokatai įtikino Švedijos pareigūnus išduoti vyrui keturių dienų vizą. Stokholmo oro uoste A.Hakimjano laukė sesuo, kurios jis nematė beveik visą dešimtmetį. Vos nuvykęs į Švediją vyras iškart pasiprašė politinio prieglobsčio. Tačiau švedai atmetė šį prašymą, ir dabar jis pateikė skundą dėl tokio jų sprendimo.

Kinijoje A.Hakimjanas turi žmoną ir tris vaikus – jauniausio iš trijų jis niekada nematė.