„Labai svarbu, kad teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) trečiadienį kalbėjo K. Kallas.
Labai svarbu, kad teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto.
„Aktas buvo priimtas, kad užtikrintų žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, tos taisyklės labai svarbios įtvirtinant demokratiją ir Europos Komisija (EK) nori užtikrinti, kas tas aktas būtų įgyvendintas visose valstybėse narėse“, – pažymėjo politikė.
Ji pabrėžė, kad pagal minėtą aktą ES valstybės narės turi užtikrinti nacionalinių transliuotojų turinio ir valdymo nepriklausomumą bei vadovo atleidimą tik esant itin svarbiam pagrindui.
„Sprendimai, kai kalbame apie nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą nepasibaigus jo kadencijai, turi būti tinkamai pagrįsti ir tik išimtiniais atvejais gali būti daromi, kai nesilaikoma iš anksto numatytų sąlygų“, – tvirtino K. Kallas.
Bendrijos diplomatijos vadovė akcentavo, kad EK „atidžiai seka informaciją dėl pasiūlytų LRT įstatymo pakeitimų“, dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto užtikrinimo gruodį kreipėsi paaiškinimo į Lietuvos institucijas.
Kaip rašė BNS, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė gruodį apie LRT pataisas kalbėjosi su ES teisingumo komisaru Michaelu McGrathu (Maiklu Magratu), kuris pabrėžė būtinybę laikytis minėto akto.
Taip K. Kallas kalbėjo EP plenarinėje sesijoje trečiadienį pradedant diskusiją dėl „mėginimų perimti Lietuvos nacionalinio transliuotojo kontrolę ir grėsmių Lietuvos demokratijai“.
Į diskusiją užsirašė 24 europarlamentarai, tarp jų – Lietuvos politikai Rasa Juknevičienė, Aurelijus Veryga, Dainius Žalimas, Petras Gražulis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Virginijus Sinkevičius, Paulius Saudargas ir Liudas Mažylis.
Diskusijoje nedalyvavo Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis).
Kaip rašė BNS, R. Juknevičienė buvo viena iš šešių Lietuvos EP narių, kurie dukart kreipėsi į Europos Komisiją prašydami įvertinti siūlomas įstatymo pataisas dėl lengvesnės LRT vadovo atleidimo tvarkos.
Europarlamentarų diskusija surengta penkioms EP frakcijoms siūlant priimti rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
Lygino su „lėtu varlės virimu“ Vengrijoje
Krikščionių demokratų frakcijos narys vengras Zoltanas Tarras teigė, kad dėl Lietuvos transliuotojo dabar matomi iš esmės ties patys „lėto varlės virimo“ reiškiniai kaip Vengrijoje.
„Naudojamos tos pačios strategijos kaip ir Vengrijos premjero. Keičiami dalykai ne staiga, ne pernakt, bet po truputį ir net nepastebi, kaip vanduo jau užvirė ir varlė yra išvirusi. Tokie nekalti šie naujai siūlomi teisės aktai tikrai nėra, nes norima visiškai užvaldyti, kontroliuoti nacionalinį transliuotoją“, – sakė politikas.
Jis priminė Remigijaus Žemaitaičio praėjusios savaitės vizitą Budapešte ir susitikimą su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru, vadindamas tai susitikimu su „antisemitinės partijos lyderiu“.
Tos pačios frakcijos narė vokietė Sabine Verheyen akcentavo, kad „bet kokiems tokių politikų veiksmams turėtų būti užkirstas kelias“ siekiant perimti žiniasklaidos organizacijas.
Centristinei „Renew Europe“ frakcijai priklausanti Irena Joveva iš Slovėnijos teigė, kad Lietuvoje valdantieji eina link nacionalinio transliuotojo išardymo.
„Jie nereformuoja, jie tiesiog nori atlikti politišką perėmimą. Taip yra pažeidžiamas Europos žiniasklaidos laisvės aktas, pagal kurį visuomeninis transliuotojas pripažįstamas visuomenės gerovės dalimi. Jau dega visos raudonos lemputės“, – sakė politikė, įspėjusi dėl grėsmės Europai susilpnėti, jeigu ES silpnės transliuotojai.
„Mes raginame Lietuvos Vyriausybę įsiklausyti į rezoliucijoje išdėstytus raginimus ir siekti įgyvendinti teisės aktus, pirmiausia – Europos žiniasklaidos laisvės aktą“, – kalbėjo Europos vieningų kairiųjų frakcijos narys graikas Konstantinos Arvanitis.
Ragino skirti „masyvius pažeidimus“ nuo Lietuvos situacijos
Tuo metu „socialistas“ ispanas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras ragino atskirti šalis, kur yra „akivaizdi sisteminė rizika demokratijai“, įskaitant informavimo teisę, nuo situacijos, kuri paaiškinama kova su viešųjų pirkimų trūkumais.
Europarlamentaras tvirtino, kad Lietuvoje nėra aiškių ženklų apie Konstitucijos ar teisės viršenybės principų pažeidimą dėl LRT pataisų, tačiau vis tiek ragino palaikyti rezoliuciją.
„Rytdienos rezoliucija yra ES įsipareigojimas ir tam tikras kompromisas. Raginu už ją balsuoti, bet sakau, kad būtina daryti skirtumą tarp masyvaus teisės viršenybės principo pažeidimo ir štai tokių aktualijų“, – kalbėjo politikas.
Savo ruožtu, „Renew Europe“ frakcijos narė iš Prancūzijos Laurence Farreng tvirtino, kad situacija Lietuvoje kelia susirūpinimą.
„Prisidengiant biudžetu koalicija užsipuolė viešąją televiziją ir direktorę. Šios priemonės naudojamos susidoroti su žurnalistais, kurie vykdo tiriamąjį darbą“, – europarlamentarė.
Jos frakcijos kolega austras Helmutas Brandstatteris pažymėjo, kad žiniasklaidai praradus pasitikėjimą, jo nebeturės ir politikai, o tai „bus pavojinga mums visiems“.
„Reikia turėti labai lakią fantaziją“
Valdančiosios koalicijos partnerių „valstiečių“ lyderis europarlamentaras A. Veryga tvirtino, kad „rezoliucijų prirašę politikai selektyviai akcentuoja LRT finansavimo įšaldymą ir klaidina jus sakydami, kad jis mažinamas“.
„Reikia turėti labai lakią fantaziją teigiant, jog Lietuvoje yra grėsmė demokratijai, ar pareikšti, kad bandoma užgrobti nacionalinį transliuotoją. Ši rezoliucija yra akivaizdus kišimasis į šalies vidaus politiką“, – teigė politikas.
„Nesileiskite kvailinami. Lietuviai demokratiją ir laisvą žodį gebėjo apginti net rusų ir sovietų okupacijos laikais, ir leftistiniai skundikai Europos Parlamente tam nėra reikalingi“, – pridūrė A. Veryga.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas V. P. Andriukaitis sakė, kad valdžia turi spręsti transliuotojo administracines problemas, nes Valstybės kontrolės auditas „atskleidė didžiulius korupcijos, papirkinėjimo, įstatymų pažeidimo atvejus“.
Suverenių tautų Europos frakcijos narys Petras Gražulis kritikavo rezoliucijos pavadinimą, teigdamas, kad LRT valdymą jau yra perėmę konservatoriai.
„Tai jis (transliuotojas – BNS) yra jau paimtas, o paimtas yra Lietuvos konservatorių, kurie yra EPP (Europos liaudies partijos – BNS) grupėje, ir visuomeninis transliuotojas tarnauja konservatoriams Lietuvos“, – dėstė politikas, piktinęsis kaip europarlamentaras nė karto nebuvęs pakviestas į LRT televiziją.
„Daug kas čia šaukia, kad (rezoliucijos – BNS) pavadinimas ne toks. Demokratijos krenta dažniausiai ne po karinio perversmo, o jos griūna lėtai žmonių, kurie demokratiniu būdu ateina į valdžią, rankomis“, – replikavo Žaliųjų frakcijos europarlamentaras „demokratas“ Virginijus Sinkevičius.
EP ketvirtadienį balsuos dėl rezoliucijos
Rezoliucijos dėl bandymo perimti LRT projektą penkių frakcijų vardu pasirašė R. Juknevičienė (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija), Ana Catarina Mendes (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija), D. Žalimas su P. Auštrevičiumi (Frakcija „Renew Europe), Diana Riba i Giner (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) ir Konstantinos Arvanitis (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji).
Siūlomoje rezoliucijoje be kita ko išreiškiama pozicija, kad LRT finansavimo įšaldymas be objektyvaus ekonominio būtinumo „yra politinis spaudimas, nesuderinamas su konstitucinėmis garantijomis“ bei Europos žiniasklaidos laisvės aktu, kaip ir pakeitimai, kuriais lengvinamas LRT vadovo atleidimas, „keliantys grėsmę dėl savavališko politinio kišimosi“.
Be to, anot rezoliucijos projekto, bandymai suskaldyti visuomenę, silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis bei kenkti nepriklausomai žiniasklaidai „tarnauja Rusijos Federacijos ir kitų priešiškų valstybių vykdomo hibridinio karo prieš ES ir jos valstybes nares tikslams“.
Šios grėsmės siejamos be kita ko su kraštutinės dešinės „Nemuno aušros“ partijos dalyvavimu valdančiojoje koalicijoje po 2024-ųjų Seimo rinkimų, šiurkščiu partijos lyderio Konstitucijos pažeidimu dėl antisemitizmo ir aktyviu dalyvavimu taikantis į LRT.
EP dėl rezoliucijos spręs ketvirtadienį. Dokumentui yra pateikta pataisų, todėl galutinis jo tekstas paaiškės po balsavimo.
„Arba bus priimta, kokia dabar yra, mūsų pirmas variantas, arba bus susilpnintas tekstas, arba neužteks balsų rezoliucijai priimti“, – BNS sakė R. Juknevičienė.
Premjerė: LRT pataisų eskalavimas naudingas opozicijai
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė anksčiau trečiadienį teigė, kad opozicinėms partijoms naudinga kelti klausimą dėl LRT pataisų.
Pasak Vyriausybės vadovės, jei pataisose numatyta direktoriaus atleidimo tvarka bus grąžinta į galiojusią iki 2024 metų, kai direktorius atleidžiamas slaptu balsavimu dviejų trečdalių balsų dauguma, tarptautinėms organizacijoms „nebelieka erdvės, ką svarstyti“.
„Matau, kad tam tikroms jėgoms, opozicijai, apsimoka toliau šitą klausimą vystyti ir eskaluoti. (...) Tai nėra apie laisvą žodį ar užvaldymą, bet opozicijai naudinga eskaluoti šitą klausimą ir jį tęsti“, – žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo I. Ruginienė.
Savo ruožtu, A. Veryga trečiadienį jau kritikavo siūlomą rezoliuciją ir ją parengusius Lietuvos europarlamentarus, teigdamas, jog dokumentas valstybei reikš baudas dėl teisės viršenybės pažeidimų.
BNS skelbė, kad praėjusių metų pabaigoje valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo turi būti pagrįstas viešuoju interesu.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
Naujausi komentarai