Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė tikisi, kad poligono pas juos nebus

Tai ji ketvirtadienį sakė žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

R. Karauskienė tvirtino G. Nausėdai išsakiusi bendruomenės poziciją, jog „Kapčiamiestis – gyvenimui, ne poligonui, kad neturėtų čia būti poligono“.

„Iš prezidento išgirdome tai, kad kito varianto (poligonui – BNS) nėra, bet mes stengsimės klausti, diskutuoti ir įrodinėti, jog šita vieta nėra tinkama poligonui“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Jos teigimu, poligonui nepritaria absoliuti dauguma vietos gyventojų.

R. Karauskienė tvirtino trečiadienį gavusi atsakymus iš Krašto apsaugos ministerijos į anksčiau siųstus klausimus, ir tame rašte nurodyta, jog karinio poligono kūrimas Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, tėra iniciatyva, o ne galutinis sprendimas.

„Vakar žiniasklaidoje matome, kad tai jau priimtas galutinis sprendimas, nežinome, kiek ta informacija tiksli. Mes manome, kad tai dar tik pati pradžia ir galbūt galima ką nors pakeisti“, – sakė R. Karauskienė.

„Mes nenorime, kad būtų žalojama gamta, iškeldinami mūsų gyventojai. Kalbama tik apie tuos žmones, kurie yra poligono teritorijoj, bet apie žmones, kurie gyvens iki poligono teritorijos ribos, niekas net neužsimena niekur“, – kalbėjo ji.

Bendruomenės pirmininkė sakė, kad vietos gyventojai patenkinti dabartiniu savo gyvenimu ir nenorėtų nieko keisti. Ji abejojo, kad poligono įkūrimas galėtų prisidėti prie miestelio gerovės.

R Karauskienė tvirtino, kad gyventojai toliau rašys raštus prezidentui, Krašto apsaugos ministerijai, nes iki šiol gauti atsakymai netenkina.

„Jie neargumentuoti, neišsamūs, ir tiesiog mes klausime antrą, trečią kartą – tiek, kiek reikės, kad tie atsakymai būtų tokie, kokie jie turi būti“, – sakė ji.

Kaip rašė BNS, Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Anot KAM, sprendimas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.

Lietuvoje šiuo metu yra devyni poligonai.