Vandens temperatūra – apie 15 laipsnių. Tad kol kas daugiau poilsiautojų – ant kranto.
„Toks gaivus, gaivus. Ne šalta, normaliai, bet šiaip iš reikalo maudžiausi, nes pamečiau ausinukus per lieptelio lentų tarpus“, – pasakojo moteris.
„Vanduo šaltas, nelabai lendame dar į vandenį“, – teigė poilsiautoja.
„Vanduo šaltas, bet norėtųsi maudytis, jei būtų šiltesnis. Vasarą reikia atidaryti su maudynėmis“, – kalbėjo poilsiautoja.
Žmonių prie ežero net ir darbo dienomis gausu. Jau dirba ir gelbėtojai.
„Šiais metais budi iki 80 gelbėtojų, jie dirba pamainomis kiekviename paplūdimyje. Kadangi paplūdimiai įvairaus dydžio, mažiausiai budi po du tris žmones“, – pasakojo „Grindos“ Teritorijų priežiūros vadovė Dana Jasilionytė.
Birželis gelbėtojams – bene intensyviausias. Išsiilgę šiltų orų, gyventojai dažnai neįvertina savo jėgų. Nuskendusiųjų kasmet – apie 110.
„Skaudžiausi įvykiai nutinka, kai nuskęsta vaikai. Statistika rodo, kad per pastaruosius 5 metus iš viso nuskendo 20 vaikų. Iš jų 9 nuskendo vasarą“, – teigė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Vien nuo šių metų pradžios vanduo pasiglemžė jau 32 žmonių gyvybes. Dažniausiai – ten, kur pagalbos nedaug arba jos iš viso nėra.
„Net du kartus dažniau skęsta kaimo vietovėse negu miestuose. Vidutiniškai kaimo vietovėse nuskęsta apie 74 asmenys, o miestuose – apie 34“, – pabrėžė E. Tamašauskas.
Anot ugniagesių, per 10 metų skenduolių sumažėjo. Kasmet – bent 40-čia mažiau. Tačiau džiaugtis neskubama. Pastarųjų 5 metų statistika stabili, taigi – negerėjanti.
„Neplaukiame į ežero vidurį, bet kai moki plaukti, sveiko proto ribose viskas gerai“, – pasakojo poilsiautoja.
Bet dalis gyventojų iš klaidų nepasimoko, o ir kitų nelaimės negąsdina.
„Dažniausios skendimo priežastys yra savo jėgų pervertinimas, rizikingas elgesys, alkoholio vartojimas“, – vardijo E. Tamašauskas.
Galvos skausmas – jaunimas. Prie ežero atvykusiems vien maudynių nepakanka. Norisi ekstremalių pramogų – šokti į vandenį nuo lieptų ar tvorų.
„Rizikų vandenyje daug, ypač kai prasideda maudymosi sezonas, birželio 1 dieną. Ne visada vanduo būna įšilęs, todėl kūnui gali būti didžiulis šokas labai staigiai įlipus ar įšokus į vandenį“, – aiškino ugniagesių gelbėtojų naras Renaldas Bernotas.
„Deja, bet dažnu atveju taip ir nutinka – pradeda traukti koją, raumenį kažkokį, širdis permuša“, – pasakojo D. Jasilionytė.
Patiems šokti į vandenį ir gelbėti skęstančiojo ugniagesiai nerekomenduoja.
„Klyktum, žiūrėtum, gal yra kažkur vyrų aplink, galinčių pagelbėti... Jei viena atsidurčiau tokioje situacijoje, tai bandyčiau kažkaip padėti, bet tikiuosi neatsidurti“, – svarstė poilsiautoja.
„Skęstantis žmogus bet kokia kaina bandys išsilaikyti vandens paviršiuje, stengsis jums lipti ant galvos. Jei neturite kažkokio pasiruošimo, gali sužeisti, apdraskyti. Praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai nuskęsta du žmonės“, – perspėjo R. Bernotas.
Pirmas veiksmas, pamačius skęstantįjį, – kviesti budinčius gelbėtojus arba skambinti pagalbos numeriu.
„Teoriškai žinočiau, ką daryti, bet praktiškai, kai nė karto nesi bandęs išgelbėti, tai galbūt būtų sudėtinga priimti sprendimą“, – pasakojo poilsiautoja.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Jei ten kažką reikėtų gaivinti, tai nelabai...“ – sakė poilsiautoja.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsikėlė tikslą – per ateinančius 10 metų sumažinti skenduolių skaičių. Vietoje maždaug 100 per metus – iki vos 13 skenduolių.
„Numatytos veiksmų priemonės: stiprinti visuomenės švietimą ir informuotumą. Taip pat – sustiprinti apsaugą prie vandens telkinių, numatant infrastruktūrą“, – dėstė E. Tamašauskas.
Ugniagesiai planuoja žymėti pavojingiausias skendimų vietas žemėlapiuose. Žmones kvies į pirmosios pagalbos kursus.
Naujausi komentarai