Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino tikįs, kad Valentino Mazuronio vadovaujama Aplinkos ministerija sutiks savo nepanaudotų europinių lėšų skirti kariuomenei. Pastarasis tokio pritarimo kol kas nepareiškė.

Nedetalizavo, iš kurių fondų

Neseniai darbą pradėjusios Vyriausybės ministru tapęs J.Olekas pabrėžė, kad šiam tikslui neturėtų būti naudojamos pastatams renovuoti skirtos lėšos. Ankstesnės Krašto apsaugos ministerijos vadovybės planai paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams pirkti panaudoti stringančios daugiabučių renovavimo programos lėšas sulaukė prieštaringų vertinimų. Sraigtasparniams buvo numatoma skirti 138 mln. litų ES lėšų.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad tai buvo realus ir neblogas planas, kaip efektyviai panaudoti ilgą laiką nenaudojamus pinigus, tačiau apgailestavo, kad dėl visuomenėje sukelto ažiotažo šio plano nepavyko įgyvendinti.

Ministras J.Olekas tvirtina matąs alternatyvių, tačiau gana realistiškų galimybių įsigyti reikiamus sraigtasparnius, nenaudojant namų renovacijai numatytų lėšų. "Jeigu mums pavyks iki galo sutarti su Aplinkos ministerija, kad dalį skraidymo laiko mes paskirsime ir šios ministerijos funkcijoms atlikti, tada, manau, galėsime pasinaudoti europiniais pinigais. Ne skirtais renovacijai, bet kitais. Aš kol kas su ministru neturėjau rimto pokalbio, kad abu įsigilintume, nes ir jam, ir man nauja situacija. Bet ateinančių metų pradžioje mes susėsime ir tuos dalykus aptarsime", – sakė J.Olekas.

Tačiau jis nedetalizavo, iš kurių kitų fondų galėtų būti skirta pinigų sraigtasparniams įsigyti.

Apsiriboti vienu negalima

Aplinkos ministras V.Mazuronis yra sakęs, kad jeigu turės galimybę, lėšų sraigtasparniams pirkti neskirs iš renovacijos programos.

Buvusi centro dešinės Vyriausybė baigdama darbą numatė finansavimą vienam naujam sraigtasparniui įsigyti, tačiau iš viso kariuomenei pavestoms funkcijoms vykdyti reikia bent trijų. Tai, kad vieno naujo sraigtasparnio neužteks, pabrėžė ir naujasis Krašto apaugos ministerijos vadovas.

"Mes planuojame atnaujinti parką. Dabar paskelbtas konkursas, kuris nukreiptas į sraigtasparnių keitimo pradžią. Vienas sraigtasparnis negali būti visas parkas, nes reikalingas ir mokymas, ir pasikeitimas, ir einamasis remontas. Vienu tikrai negalima apsiriboti", – teigė jis.

"Manau, kad sraigtasparnių pakeitimas neabejotinai yra viena rimtesnių programų aviacijos srityje", – pridūrė ministras J.Olekas.

Šiuo metu kariškiai naudojasi rusų gamybos sraigtasparniais Mi-8, tačiau jų eksploatacijos laikas baigiasi 2016 m. Pasak J.Oleko, norint jį pratęsti "reikia investuoti visai nemažai, o ir jų priežiūra gana brangi".

Gerai vertinami Afganistane

Kita vertus, krašto apsaugos ministras tvirtino, kad darbas su rusų gamybos technika turi ir teigiamų aspektų, nes Lietuvos sraigtasparnių instruktoriai Afganistane moko vietos pilotus valdyti ir prižiūrėti MIL konstruktorių biuro pagamintus orlaivius, kuriuos iš Rusijos jiems nupirko amerikiečiai.

"Mes gerai vertinami Afganistane su savo mokymo misija, per kurią mokome afganistaniečių pilotus, tobulinančius Mi tipo sraigtasparnių valdymo įgūdžius", – kalbėjo J.Olekas.

Gruodžio pradžioje buvusi Vyriausybė darkart patvirtino, kad vienam paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniui įsigyti iš ES lėšų turi būti skirta 50 mln. litų. Buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovybė planavo už ES lėšas įsigyti tris vidutinės klasės sraigtasparnius, kurie turėtų būti skirti civilinėms užduotims vykdyti. Pirmasis iš jų turėtų būti pristatytas iki 2015 m. balandžio, kiti du – iki tų pačių metų rugsėjo.

Rugsėjį buvo paskelbta, kad paraiškas sraigtasparnių įsigijimo konkurse pateikė Prancūzijos ir Italijos bendrovės "Eurocopter" ir "Agusta Westland". Pasak Krašto apsaugos ministerijos, "kitų metų pradžioje vyks derybos dėl pirkimo–pardavimo sutarties".