Vertinant, ar darbuotojas neteks dalies savo sukauptų atostogų, svarbu atsižvelgti į tai, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas ir ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas faktiškai negalėjo laiku pasinaudoti atostogomis.

Svarbus laikotarpis

Nors Darbo kodeksas gana painiai įvardija laikotarpį, kai sukauptos atostogos išnyksta, Lietuvos teismų praktika suformavo aiškias taisykles, kaip jį vertinti. Šiuo atveju svarbu, kad pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai kasmetines atostogas kaupia ne kalendorinių metų, o darbo metų pagrindu. Pavyzdžiui, jei asmuo pradėjo dirbti 2019 m. birželio 1 d., jo darbo metai ir prasidės birželio 1 d. Atitinkamai, toks darbuotojas teisę į visų metų kasmetines atostogas įgis praėjus metams nuo darbo pradžios, t. y. 2020 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad 2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. sukauptas atostogas darbuotojas gali panaudoti ir 2020 m., ir trejus kalendorinius metus po jų – 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai neteks teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, į kurias įgijo teisę 2020 m. ar dar anksčiau.

Siekiant išvengti nemalonių nesusipratimų, geriausia būtų abiem pusėms – ir darbdaviui, ir darbuotojui – bendradarbiauti.

Neišnaudojimo priežastys

Darbo kodeksas numato, kad senesnės negu trejų metų atostogos išsaugomos, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Tiesa, įstatymai nenumato aplinkybių, kurios būtų laikomos pakankamai svaria priežastimi nenubraukti perteklinių sukauptų atostogų.

Kiekvieną atvejį ir priežastis, dėl kurių darbuotojas negalėjo išnaudoti atostogų, reikėtų vertinti individualiai. Pavyzdžiui, tai galėtų būti ilgą laiką trunkantis laikinas nedarbingumas, motinystės ar vaiko priežiūros atostogos, karinės tarnybos atlikimas ar kitos priežastys, dėl kurių darbuotojas ilgą laiką faktiškai nedirbo ir todėl neturėjo galimybės išnaudoti sukauptų atostogų.

Svarbia priežastimi būtų laikomi atvejai, kai darbuotojas prašo suteikti jam kasmetines atostogas, o darbdavys tokius prašymus nuolat atmeta. Jei darbdavys „neišleidžia“ darbuotojo atostogų, darbuotojui rekomenduojama išsaugoti tai patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti susirašinėjimas su darbdaviu e. paštu, duomenys iš darbdavio naudojamų sistemų atostogoms tvirtinti ir pan.

Tačiau ne kiekvienas darbdavio atsisakymas suteikti atostogas gali būti laikomas priežastimi, dėl kurios darbuotojas faktiškai negalėjo išnaudoti atostogų. Pavyzdžiui, jei nėra galimybės suteikti atostogas darbuotojo pageidaujamomis datomis, tačiau darbdavys noriai patvirtintų atostogas kitu laikotarpiu, tai neturėtų būti laikoma darbdavio veiksmais, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Kita vertus, jei kelis metus paeiliui darbuotojo atostogų prašymai atmetami, nes „įmonėje daug darbo ir nėra kada atostogauti“, tai galėtų būti svari priežastis nenubraukti ir už daugiau kaip trejus metus sukauptų atostogų.

Ką daryti?

Siekiant išvengti nemalonių nesusipratimų, geriausia būtų abiem pusėms – ir darbdaviui, ir darbuotojui – bendradarbiauti, būti atidiems ir rūpestingiems.

Jei darbuotojas mato, kad turi sukaupęs atostogų už daugiau nei trejus metus, ir yra įsitikinęs, kad negalėjo laiku pasinaudoti jomis dėl svarbių priežasčių, jis turėtų aktyviai tuo rūpintis. Tokiais atvejais siūlome darbuotojams nelaukti 2024 m. pradžios (kai įmonės sistemose perteklinės atostogos gali būti automatiškai panaikintos), o jau dabar aptarti šį klausimą su darbdaviu. Gali pasitaikyti situacijų, kai darbuotojas ir darbdavys skirtingai vertina aplinkybes, dėl kurių darbuotojas laiku neišnaudojo atostogų. Dėl to geriau šį klausimą išsiaiškinti kuo anksčiau, nes praėjus daugiau laiko kur kas sunkiau atsiminti tikslias aplinkybes, o tai gali sukelti nereikalingų konfliktų. Abiem pusėms sutarus, kad darbuotojas atostogų negalėjo panaudoti dėl svarbių priežasčių, siūlome iš karto aptarti planą, kaip ir kada šios atostogos bus panaudotos.

Siekiant išvengti perteklinio atostogų kaupimosi ir su tuo susijusių nesusipratimų, darbdaviams siūlome turėti tvarką, kurioje darbuotojams būtų aiškiai pateikta informacija apie tai, į ką ir prieš kiek laiko kreiptis dėl atostogų, kaip sudaromas atostogų grafikas ir pan. Negalint suteikti darbuotojui atostogų jo pageidaujamu metu, reikėtų paraginti jį pasirinkti atostogoms kitą laiką. Darbuotojai taip pat turėtų būti aktyvūs planuodami savo atostogas, domėtis, kiek turi jų sukaupę, ir nepalikti neišnaudotų atostogų paskutinei minutei.