Kėdainių rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojo Antano Pavolio teigimu, rajono savivaldybė buvo pasiruošusi priimti pabėgėlius ir suteikti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat padėjo ieškantis darbo.

„Mūsų savivaldybė prieglobstį kol kas suteikė vienai pabėgėlių šeimai. Jeigu Vyriausybė skirtų lėšų namo Šėtos g. rekonstrukcijai, tuomet būtų galima priimti ir apgyvendinti penkias šeimas“, – sakė A. Pavolis.

Žemdirbystės instituto direktoriaus daktaro Gintaro Brazausko teigimu, pabėgėlio statusą turintis siras yra įgijęs aukštąjį agronomijos išsilavinimą, o artimiausius ketverius metus jis gilinsis į rapsų apsaugos nuo kenkėjų problemas.

„Jau kurį laiką mes bendravome su šiuo žmogumi. Damasko universitete jis yra baigęs agronomijos studijas ir norėtų toliau mokytis. Kadangi vyrui nebuvo sudarytos jokios išskirtinės sąlygos, todėl turėjome sulaukti jo išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Doktorantūrai minėta tema buvome paskelbę konkursą, kurį siras ir laimėjo. Tad dabar jis įsiliejo į mūsų kolektyvą ir pradeda darbą. Kaip ir kitų doktorantų, šio mokslo darbuotojo  laukia ketveri metai tyrimų, kuriuos vainikuos parengta disertacija“, – sakė dr. Gintaras Brazauskas.

Pabėgėlis iš Sirijos džiaugiasi galimybe įsilieti į LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų kolektyvą. Jis tikisi, jog darbai seksis puikiai, o dabar didžiausia jo svajonė yra kuo greičiau iš Sirijos atsivežti savo šeimą – žmoną ir dvejų metų sūnų.

Doktorantas iš Sirijos – ne vienintelis užsienietis šioje įstaigoje. Iš viso LAMMC doktorantūrą studijuoja pusšimtis jaunų žmonių, iš kurių devyniolika užsiima tyrimais Žemdirbystės institute. Keturi iš jų – užsieniečiai. Čia be siro studijuoja vienas nigerietis ir ukrainiečių sutuoktinių pora.

Dr. G. Brazausko teigimu, pasaulyje gana plačiai paplitusi praktika, kai pagrindiniai mokslai įgyjami gimtojoje šalyje, o vėliau studijos tęsiamos užsienyje.

„Tai mokslininkams leidžia praplėsti akiratį, susipažinti su svečiomis šalis ir jų mokslo pasiekimais“, – sakė dr. G. Brazauskas.