Keleivinio transporto būklę atspindinčiose statistikos kreivėse yra du dalykai, kurie pastaruoju metu auga tarsi ant mielių – nuostoliai ir skolos vežėjams.

Asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius vardijo svarbiausius tai lemiančius veiksnius: sumažėjusį keleivių skaičių, padidėjusius degalų akcizus, panaikintą lengvatinį PVM tarifą keleiviniam transportui, sutrikusį savivaldybių atsiskaitymą su keleivių vežėjais ir nelegalių vežėjų veiklą.

"Linava" ne kartą kreipėsi į valstybines institucijas dėl žlugdančių mokesčius reglamentuojančių teisės aktų, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė. Apyvartinių lėšų trūksta, bankai atsisako skolinti įmonėms, vežėjai įsiskolina "Sodrai", Mokesčių inspekcijai, degalų tiekėjams, savo darbuotojams. Tokia padėtis negali tęstis ilgai", – dėstė A.Kondrusevičius.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažino, kad dalį problemų lėmė populistiniai valdžios sprendimai.

"Transporto įstatyme turime numatę labai daug lengvatų, o pinigų atsiskaityti su vežėjais – ne. Akivaizdu, kad reikės peržiūrėti lengvatų skaičių ir sutrumpinti lengvatininkų sąrašą. Pirmiausia pradėsime nuo tų lengvatų, kurios priimtos prieš rudenį vykusius Seimo rinkimus", – teigė E.Masiulis.

Preliminariais skaičiavimais, sumažinus galinčių naudotis lengvatomis sąrašus, valstybė galėtų sutaupyti apie 50 mln. litų. Šiuo metu skolos vežėjams pasiekė 129 mln. litų ribą.

Vežėjai priekaištavo valdžios vyrams dėl Vyriausybės sprendimo 140 mln. litų ES struktūrinę paramą, skirtą autobusų parkui atnaujinti, perleisti Ūkio ministerijai. Ji šiuos pinigus ketina panaudoti būsto renovacijos programai.

Už minėtą sumą planuota įsigyti daugiau maždaug 150 naujų, ekologiškų autobusų, pakeisti aplinkai ir sveikatai pavojingas senas, techniškai netvarkingas transporto priemones, tačiau projektas paaukotas dėl galimybės apšiltinti keletą namų. Tačiau susisiekimo ministras atkirto, jog vežėjai patys nesugebėjo panaudoti šios paramos, todėl ji skirta kitoms reikmėms.