„Jis galėtų gyventi laisvoje Europoje, džiaugtis gyvenimu, saugant NATO. Jis galėjo žaisti su savo dviem kūdikiais ir mylėti savo moterį. Jis galėjo tai padaryti. Bet kai jis suprato – jei šis rusų maras nebus sustabdytas, anksčiau ar vėliau karas ateis į jo šalį, į jo miestą, į jo namus... Ir jis iškeliavo ginti Ukrainos, kuri šiandien saugo visą civilizuotą pasaulį...

Jis mirė. Iškeliavo kaip šviesos karys. Kaip tikras didvyris po šimtų kartų miestu, apie kurį niekada negirdėjau. Bet jis mirė tam, kad kiti galėtų gyventi... Ketvirtadienį išlydėsime Tadą Tumą Šv. Mikalojaus katedroje Kyjive, kuri tapo paskutine visų mūsų karių šventove“, – į atsisveikinimą kvietė Bučos angelu vadinamas Konstantinas Gudauskas.

Kaip jau skelbta, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje tarnavusio lietuvio žūtį vasario 23-ąją patvirtino instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas.

Lietuvis kartu su ukrainiečių kariu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas. Tokia buvo jų užduotis. Į žuvusiųjų automobilį pataikė rusų FPV dronas.

T. Tumas gimė 1981 metais. Sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų. Pernai jis baigė pasieniečių mokyklą, įsidarbino Šalčininkų užkardoje, bet vėliau iš tarnybos pasitraukė ir išvyko kovoti į Ukrainą. T. Tumas buvo prisiekęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas, todėl žinia apie bičiulio žūtį netruko pasidalinti ir sportininkai, kurie gerai pažinojo T. Tumą, ir ištikimiausi Vilniaus „Žalgirio“ aistruoliai, šimtus kartų drauge skandavę palaikymo šūksnius savo komandai.