– Jeigu kalbėtume apie vaikų išlaikymą, alimentus, dėl ko dažniausiai kyla ginčų?

– Kalbant apie vaikų išlaikymą, be abejo, dažniausiai ginčų kyla dėl alimentų dydžio. Kita kategorija – ginčai dėl bendravimo tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau dažniausiai būtent yra alimentų dydis.

– Viena pusė sako, kad per mažai, kita – kad per daug? Kaip ta suma yra nustatoma, į ką atsižvelgiama?

– Iš tikrųjų taip ir yra. Vieni sako, kad per mažai, kiti argumentuoja, kad tiek mokėti negali. Kaip nustatomas alimentų dydis? Būdai yra du. Pirmas – susitarti, o jei susitarti nepavyksta, ginčą sprendžia teismas. Kai tariamasi gražiuoju, yra pasirašoma sutartis ir teismas sutartą sumą patvirtina. Aišku tas dydis neturėtų labai nukrypti nuo minimalios ar maksimalios sumos. Jeigu susitarti gražiuoju nepavyksta, tuomet, kaip minėjau, ginčą sprendžia teismas. Jis atsižvelgia į du kriterijus. Pirmas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai ir kad išlaikymo dydis būtų proporcingas turtinei padėčiai. Ir, be abejo, jis turėtų būti pakankamas, kad užtikrintų vaiko vystymosi sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo metu yra tokia, kad pirmiausiai būtų patenkinti ne tik būtinieji, bet visi vaiko poreikiai. Kažkodėl tiek ir mano klientai, tiek kiti klaidingai mano, kad vaiko poreikiai yra tik maistas, drabužiai, būstas, higiena ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas dar yra įskaičiuojama į vaiko poreikius? 

– Iš tikrųjų yra įskaičiuojamos visos išlaidos, kurios patiriamos tenkinant vaiko poreikius. Tai yra – tiek laisvalaikio, tiek, poilsio, tiek gabumų lavinimo. Jeigu tėveliams sunku įvertinti visas išlaidas, tuomet galima naudotis Aukščiausiojo Teismo suformuotu orientaciniu minimalios mėnesinės algos (MMA) kriterijumi. Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius apytikriai siekia 633 eurus į rankas. Lietuvos teisės aktai numato, kad tėvų pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tas vaiko išlaikymo dydis abiem tėvams dalinamas po lygiai. Tai vienam iš tėvų šiandien priteisiama suma turėtų būti apie 316 eurų. Jeigu vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, turtinė padėtis yra sunkesnė, tuomet vaiko išlaikymo dydis gali būti sumažintas. Šiandien ši suma sudarytų 273 eurus.

Iš tikrųjų yra įskaičiuojamos visos išlaidos, kurios patiriamos tenkinant vaiko poreikius. Tai yra – tiek laisvalaikio, tiek, poilsio, tiek gabumų lavinimo.

 

– Tėtis arba mama, kurie moka alimentus, ar turi teikti ataskaitą, kur tie pinigai išleidžiami? Ar vaiką auginantis vienas iš tėvų turi teisę prašyti pagrįsti, ar iš tiesų tie pinigai išleidžiami vaiko poreikiams tenkinti?

– Tokios pareigos įstatymas tikrai nenumato, tačiau įstatymas numato, kad tas išlaikymui skirtas lėšas vaiką auginantis tėvas arba mama turi naudoti išimtinai vaiko interesams. Jeigu kyla pagrįstų abejonių, kad tie pinigai nenaudojami vaiko interesams, tokiu atveju toks tėtis arba mama turi teisę paprašyti pateikti ataskaitą.

– Kaip infliacija paveikė alimentų klausimą? Ar ta vaiko išlaikymui skirta suma neginčytina, lieka tokia pati, kokią, tarkim, prieš kelis metus po skyrybų nustatė teismas?

– Pirmiausiai paminėsiu tai, kad dabar dažniausiai tai teismų sprendimuose įrašoma. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad priteisto vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas. Tai daroma atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą. Šiais metais infliacija yra aukšta, tad ir išlaikymo indeksas didėjo 21,7 proc. Perskaičiavimas vyksta vasario 1 d. Ir vaiką išlaikantis tėtis arba mama privalo pasidomėti, koks yra tas indeksas ir tą sumą indeksuoti.