– Jei raudoni pavojaus signalai dažnėtų, kokios galimos ekonominės pasekmės?
– Jeigu darome prielaidą, kad dėl dronų atskridimo, tarkime, Vilniuje ar visoje Lietuvoje evakuacija trunka maždaug valandą, tai reiškia, kad ekonomikos efektyvumas tuo metu sustoja. Tokiu atveju, jei evakuacija vyktų tik Vilniuje, ekonomikos augimas sulėtėtų 0,022 procentinio punkto. Panašu, kad dėl praėjusios savaitės evakuacijos Vilnius neteko maždaug 19,5 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai tikrai nėra dideli skaičiai.
Jeigu darome prielaidą, kad skelbiama masinė evakuacija ir ekonomikos efektyvumas valandai sustoja visoje šalyje, tokiu atveju bendras Lietuvos BVP netektų 0,05 procentinio punkto. Tai reiškia, kad tiek sulėtėtų ekonomikos augimas, palyginti su baziniu scenarijumi, o netekimas siektų apie 43 mln. eurų.
Vis dėlto šiuo atveju mes to nelabai pamatytume. Skaičiuojame, kad ekonomikos augimas sieks 2,6 procento, o pagal šį scenarijų jis siektų 2,55 procento. Realiai poveikis būtų dar mažesnis, nes pripažinkime, kad ne visada Lietuvos ar Vilniaus ekonomika evakuacijos metu visiškai sustojo. Tai tik teoriniai skaičiavimai ir jie yra gana drastiški.
– Ar yra netiesioginių finansinių efektų, kurie turėtų įtakos ekonominei situacijai?
– Jei evakuacijos ir dronų įskridimai tęstųsi, matyčiau vieną sektorių, kuris galėtų pajusti tam tikrą neigiamą efektą – tai prabangus arba labai brangus nekilnojamasis turtas tiek sostinėje, tiek pajūryje. Manau, kad didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas tikrai galėtų sulėtinti šio sektoriaus plėtrą ir kainų dinamiką.
Tiesa, būtų ir teigiamų efektų. Tam tikrais atvejais gali paspartėti ilgo galiojimo maisto produktų vartojimas. Jeigu tokie atvejai kartotųsi, dalis žmonių iš anksto pirktų įvairius ilgo galiojimo produktus ir dėtų juos į sandėlį, kad galėtų išvengti vykimo į parduotuvę tuo metu, kai vyksta evakuacija.
– Rizikos, kad pinigai „išvažiuos“ iš Lietuvos, nematote?
– Šiuo metu nematau. Nebent tai taptų masine problema ir būtų paveiktas visas ekonomikos ciklas. Nemažą dalį neigiamo efekto kompensuos gynybos finansavimas. Įmonės, kurios jau seniai turi patirties gynybos srityje, gauna pakankamai daug užsakymų, o jų dalis visame užsakymų portfelyje labai stipriai auga.
Manau, kad kuo dažniau matysime dronų įskridimus, tuo didesnį finansavimą gausime gynybai, ir tai kompensuos galimus neigiamus ekonomikos nuokrypius.
– Kiek tęsis antrosios pensijų pakopos pinigų efektas ekonomikai?
– Turime Lietuvos mažmeninės prekybos modelį, kuris rodo, kad balandį metinis mažmeninės prekybos augimas, atmetus kuro komponentus ir kitus niuansus, turėtų siekti apie 5 procentus. Gegužę tas augimas spartės ir labai stipriai priartės prie 5 procentų. Tai bus sparčiausias augimo tempas per porą metų.
Kalbant apie labai trumpalaikę perspektyvą, akivaizdu, kad pensijų reformos efektas vartojimui yra pakankamai didelis ir ryškus. Artimiausiu metu vartojimas augs sparčiausiai per dvejus metus.
Liepos mėnesį šis modelis tampa atsargesnis ir kritiškesnis. Problema ta, kad, viena vertus, turime pinigų išėmimą iš pensijų fondų, kita vertus – ekonomikos ciklo lėtėjimą ir labai ženklų vartotojų lūkesčių kritimą. Dalis žmonių pinigus išleis kuo greičiau, o kita dalis jų leisti neskubės, nes jaus baimę dėl ekonomikos perspektyvų ir infliacijos.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)