– Esate šios kilnios iniciatyvos sumanytojas?

– Šiaip ne aš autorius esu, autoriai – šiauliečiai. Aš esu tik tos idėjos įgyvendintojas.

– Gaminate krosneles?

– Tai yra ruošinys, kurį dabar vešime į Šiaulius ir jis jau rytoj virs krosnele, kuria naudosis ukrainiečiai. Šios krosnelės gaminamos iš automobilių skardinių ratlankių. Čia yra 51 ruošinys. Tai, ką matote, yra 80 proc. visos krosnelės. Likusius 20 proc. darbų, iki visiškai baigtos krosnelės, atlieka šiauliečiai. Suvirina, sumontuoja. Kiek jų bepagamintume, vis tiek per mažai, nes Ukraina didelė. Sukandame dantis ir, kiek įmanoma, tiek darome. Smagu, kai žinai, kad kažkam šilta, viskas gerai, gamini toliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek jau tokių krosnelių esate išvežę į Ukrainą?

– 285 vienetai. Jas žinomiems kariniams daliniams veža Karolis Sankauskas. Vietoje jie paskirsto, kam tose apylinkėse jų reikia labiausiai. Aišku, kariuomenė sau kažkiek pasilieka, kad galėtų šildytis apkasuose, o kitas išdalina gyventojams. Pavyzdžiui, būna sugriauto namo rūsyje kelios šeimos susibūrę glaudžiasi. Tad turi bent kuo pasišildyti žiemą, kur valgyti pasigaminti ir rūbus išsidžiovinti.

Manau, tokių krosnelių poreikis išliks iki pergalės Ukrainoje.

– Prieš kiek laiko gimė tokia iniciatyva? Tokia siunta – ne pirmoji?

– Kiek žinau, šiauliečiai jau kelis mėnesius tokias krosneles gamina. Vilniuje jau esame tokių krosnelių ruošinių padarę gal daugiau kaip 200. O tie ruošiniai, kaip minėjau, šiauliečių rankose virsta tikromis krosnelėmis. Jie turi visus reikalingus komponentus, kad ta krosnelė būtų išbaigta: įstato kaminą, alkūnę dūmams išeiti, dureles malkoms dėti įmontuoja, įstato vyrius, privirina. Ant viršaus uždedami špižiniai žiedai, ant kurių labai patogu gaminti maistą, nes jie labai gerai įkaista, laiko šilumą.

– Kaip manote, kiek ilgai išliks tokių krosnelių poreikiai?

– Manau, tokių krosnelių reikės iki pergalės Ukrainoje. Jos labai naudingos ne tik žiemą, bet ir vasarą, manau. Tik šiltuoju metų laiku jų paskirtis bus ne sušilti, o gaminti maistą. Jų poreikiai išliks.

– Ar reikia jums kokios nors pagalbos, papildomų rankų?

– Labiausiai, žinoma, mums šiuo metu reikia ratlankių. Nors juokaujame, kad jau „springstame“ tais užverstais ratlankiais, jų yra tiek daug, kad realiai reikėtų didinti ir dirbančių žmonių skaičių. Bet, kaip minėjau, kiek bepagamintume, krosnelių bus per mažai. Ukrainoje dabar irgi žiema. Dabar krosnelės ruošinius darome 25 žmonės. Dirbame be sustojimo, be pertraukos ir per šešias valandas pagaminame tiek ruošinių. Kadangi patalpų praplėsti negalime, tai sutarėme, kad darysime antrą susibėgimą per savaitę (dabar mes visi renkamės antradieniais). Antradienį pasirinkome todėl, kad trečiadienis skirtas logistikai, pervežimui, o ketvirtadienį krosneles baigia montuoti Šiauliai, jie dar ir savo nuo pradžios iki pabaigos krosneles gamina. O paruoštos naudojimui jos toliau keliauja į Ukrainą sušildyti žmonių.