84-erių Genrikas save vadina karo vaikiu, kuris teigia visuomet turintis atsargų.

„Degtukų turiu, druskos, cukraus, kruopų. Ko dar reikia?“ – klausia vyras.

Jis LNK Žinioms įvardijo, kur karo ar kitos nelaimės atveju, eitų slėptis. „Į  rūsį. Daugiau nėra kur“, – sakė vyras.

Sovietiniuose civilinės saugos filmuose žmonės lekia į požemines slėptuves. Kalbinti vilniečiai teigia nelabai žinantys, kur reikėtų slėptis karo ar kokios katastrofos atveju.

„Neturiu supratimo, kur reikia slėptis. Man atrodo, kad mes Vilniuje esam nepasiruošę šitam atvejui. Aš galiu tik žaliuzes nuleist, ir sėdėt bei Dievo maldaut“, – teigė LNK kalbinta praeivė. Ji teigė, kad į rūsį slėptis neitų, nes gyvena daugiabutyje ir mano, kad tai nėra pati saugiausia vieta. Moteris tikino, kad lauktų nurodymų.

„Na, kur jau man. Man į karstą jau reikia eit. Daugiau niekur, – sakė kita senjorė. – Rūsyje turbūt nesislėpčiau, namie – nes nepaeinu.“

„Pirma mintis – ieškoti informacijos internete“, – sakė kalbintas vyras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Laukti tarnybų nurodymų – vienas teisingesnių sprendimų. „Išgirdę pavojaus signalą, pasistenkite pasiekti kokį artimiausią pastatą, kuriame galėtumėte vėliau saugiai išklausyti informaciją. Išklausant informaciją, bus pasakyta, kur ir ką daryti – ar likti vietoje, ar rinktis į kažkokius punktus“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. 

Iki šiol miestuose yra likę apleistų sovietinių slėptuvių, tačiau nelaimės ar neramumų atveju žmonėms glaustis, anot tarnybų, reikėtų ne čia, o kolektyvinės apsaugos statiniuose. Dažniausia tai – mokyklos, darželiai, kultūros centrai. Jie pažymėti mėlynu trikampiu. Tokių centrų šalyje yra beveik du tūkstančiai, juose galėtų slėptis beveik pusė Lietuvos gyventojų. 

LNK stop kadras.

Tarkim, Vilniaus Gabijos gimnazijos aktų salėje galėtų glaustis apie 100, o sporto – dar apie 200 žmonių. Jiems mokykla parūpintų būtiniausių priemonių – higienos, vandens, maisto.

Seimo narių saugumu taip pat pasirūpinta. „Yra evakuacijos, mobilizacijos planai. Visi šie planai yra, schemos numatytos, su grifu „Slaptai“. Su šia informacija gali susipažinti Seimo nariai, kanceliarijos vadovai“, – sakė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. 

Blogiau su kitomis valdžios institucijomis.  „Iš 23 institucijų, kurioms reikalinga ta slėptuvė, tik mes esame tinkamą įsirengę. Penkios institucijos dar planuoja įsirengti – suplanavo finansus ir tai daro. Šiais metais savo slėptuvę planuoja pabaigti Užsienio reikalų ministerija, jeigu nesumeliuosiu, greičiausiai Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda.

Valstybinės įstaigos slėptuves turėjo įrengti iki praėjusių metų pabaigos. Tačiau, tarkim, Aplinkos ministerija teigia taip ir nepradėjusi slėptuvės įrenginėti.

Dar blogesnė padėtis – savivaldybėse. 

„Dabar realus poreikis savivaldybėms turėti slėptuvių – 19 iš 60. Tų slėptuvių poreikis nustatomas pagal operacijų centrų įrengimo vietą. Deja, nė viena savivaldybė praktiškai tų slėptuvių neįrengė“, – sakė E. Geda.

Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valdžios duodamų pinigų pakanka tik garsinėms sirenoms prižiūrėti ir algoms.