„Prieškarinis mūsų ministras Augustinas Voldemaras „Lietuvos istorijos“ knygoje, kurią parašė prancūzų kalba, mini, kad VI a. krivių krivaitis Prūtėnis savo žemes tarp Nemuno Vyslos ir Būgo upių padovanojo vyriausiajam vaikaičiui Litvo. Litvanas tame krašte pastatė miestą, kurį pavadino savo sūnaus vardu. Prašau pasakyti, kodėl Lietuvos vardui tik 1000, ne 1500 metų“, – domisi klausytojas.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dekanas profesorius Rimvydas Petrauskas sako, kad, deja, šis pasakojimas tėra išgalvota legenda.

„Šį pasakojimą reiktų paaiškinti taip: XVI a. tiek Lietuvoje, tiek aplinkiniuose regionuose paplito įvairių tautų kilmės paieškos. Europoje jau nuo seno buvo bandoma išsiaiškinti, iš kur kilusios tautos ir atsirado įvairių fantastinių legendų, pvz., prancūzai save kildina iš senovės trojėnų, kitos tautos save kildina iš Aleksandro Makedoniečio karių, kiti – iš Romos. Geriausiai žinome XVI a. lietuvių kilmės iš romėnų teoriją, kur veikia toks legendinis kunigaikštis Palemonas“, – pasakoja istorikas.

Jo teigimu, panašiai XVI a. buvo sukurta ir prūsiška legenda apie kunigaikštį Prūtenį, tačiau tai nieko bendro neturi su realiai istorija, tai – viso labo to meto humanistų, mokslininkų bandymai paaiškinti tautų kilmę.

„A. Voldemaras, kurį daugiau žinome kaip Lietuvos politiką, domėjosi tokiais dalykais ir studijavo istoriją, buvo vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos istorikų. Čia minimą teoriją jis, beje, vertino gana kritiškai ir naudojo tik bandydamas aiškinti XVI a. pasaulėžiūros kategorijas“, – tikina Istorijos fakulteto dekanas.

Pasak jo, Aurelijus Gieda savo netrukus pasirodysiančioje knygoje atskleidžia, kad jei nebūtų pasirinkęs politiko kelio, A. Voldemaras būtų tapęs vienu žymiausių Lietuvos istorikų.