Prieglaudos uosto nebereikia

Iki šiol Šventosios uosto atstatymu rūpinosi Susisiekimo ministerija. Ji netgi jau buvo numačiusi skirti ES paramos dalį. Laiku neparuošus uosto dokumentų, pinigai dar ministru esant Eligijui Masiuliui, buvo atiduoti Lietuvos keliams tvarkyti.

Svarbiu šios ministerijos argumentu dėl Šventosios uosto atstatymo būdavo tai, kad jis reikalingas kaip prieglaudos uostas priimti pro šalį plaukiančius mažus laivus. Teigta, jog ES egzistuoja nuostata, kad mažųjų laivų prieglaudos uostai Baltijos pajūryje būtų išdėstyti tam tikru atstumu. Šventosios uostas būdavo įvardintas kaip tarpinis tarp Klaipėdos ir Liepojos.

Dabar, kai Europos Komisija neleido finansuoti iš ES lėšų Šventosios uosto atstatymo projekto, nes jis nėra susietas su krovinių judėjimu, Susisiekimo ministerija pažymi, kad minėtas argumentas yra tik rekomendacija.

„Vandens transporto skyriaus specialistai informavo, kad europinio reglamento apie uostų išdėstymo tam tikrais intervalais dėl saugumo nėra. Ne mažesnis nei 50 jūrmylių (apie 92 km) atstumas tarp uostų nebuvo apibrėžtas jokiu oficialiu įpareigojančiu dokumentu. Tai yra tik ES rekomendacija“, - aiškino susisiekimo ministerijos komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Dirsienė.

Susisiekimo ministerija informavo, kad Šventosios uoste suprojektuotų objektų atstatomų darbų vertė yra 70,5 mln. eurų.

Negavusi Europos Komisijos leidimo naudoti ES lėšas tam uostui atstatyti, Susisiekimo ministerija nurodo, kad „Šventosios uostas būtų naudojamas kaip priekrantės žvejybos uostas, todėl įgyvendintas projektas kurtų pridėtinę vertę turizmo, žvejybos ir aplinkosaugos srityse ir galėtų pretenduoti į finansavimą Europos paramos fondų, skirtų turizmo, aplinkosaugos ir žuvininkystės sektorių plėtrai“.

Žvejams reikia uosto

Daugiausiai ir tiesioginio intereso Šventosios uoste dėl žvejybos turėtų Žemės ūkio ministerija. Bet ji nerodo noro atstatyti šį uostą.

„Rašėme laišką Žemės ūkio ministerijai dėl pinigų Šventosios uostui, gavome neigiamą atsakymą“, - apgailestavo A.Vaitkus.

Žvejai tikina, kad uostas Šventojoje būtų reikalingas. Dabar jau net 7 Lietuvos žvejybos bendrovės savo laivus laiko Latvijos Liepojos uoste.

„Šventosios uostas žvejams yra labai reikalingas. Pastačius jį žvejų bendrovės sugrįžtų į Lietuvą. Juo naudotųsi ir Latvijos žvejai“, - svarstė žvejybos bendrovės vadovas Arvydas Žiogas. Laikyti laivus Klaipėdoje Lietuvos žvejai nenori. Jis nepatogus - ilgas jo plaukimas į žvejų uostą, o ir žvejybos rajonai nuo Klaipėdos toliau nei nuo Šventosios.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė į paklausimą atsakė, kad „vadovaujantis ES reglamentais, parama negali būti teikiama naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statybai“.

Ministrė tikino, kad „paramos žvejų infrastruktūros gerinimui ir plėtrai Šventosios uosto teritorijoje atveju iniciatyvos labiausiai tikėtina sulaukti iš pačių žvejų ir juos vienijančios asociacijos, Palangos miesto savivaldybės ar Šventosios uosto direkcijos, kaip savarankiškai veikiančios valstybės įmonės“.

V.Baltraitienė pastebėjo, kad Šventosios uosto paskirtis yra aptarnauti žvejybos, pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus, valstybės sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus, atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Todėl jai turėtų vadovauti savarankiška Uosto direkcija, kuri nebūtų susieta su Klaipėdos uostu. Bet ji turėtų priklausyti Susisiekimo ministerijai, kuri „rūpintųsi visos reikalingos infrastruktūros Šventosios valstybinio jūrų uoste atkūrimu, pasinaudojant atskirų ES fondų parama, taip sukuriant visapusišką infrastruktūrą, užtikrinančią tiek žvejų, tiek ir kitų sričių atstovų interesus“.

Tegul uostą stato kiti

Aplinkos ministerija turėtų interesą atstatyti bent vieną Šventosios uosto molą. Po audrų ir uraganų išardžius senąjį pietinį Šventosios uosto molą, žymiai padidėjo pajūrio smėlio išplovimas. Intensyviau plaunami paplūdimiai ne tik ties Palanga, bet ir Šventąja, o smėlis išplukdomas į Latvijos pajūrį.

„Šiemet gegužę pranešėme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kad pagal Aplinkos ministerijos administruojamas 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemones, finansuoti Šventosios uosto infrastruktūros atstatymo projektą nėra galimybių. Kitokių asignavimų, kurie leistų Aplinkos ministerijai prisidėti prie Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo finansavimo, nėra“, - tikino šios ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė.

Aplinkos ministerija turi krantus nuo išplovimo bent laikinai saugantį pigesnį variantą – Šventosios uosto statytojus įpareigoti atstatant šį uostą iškastą smėlį pilti į šiaurę nuo uosto link Latvijos sienos taip sumažinant smėlio išplovimą.

Saliamoniškas sprendimas – ir pinigų neskirti, ir problemą tarsi spręsti. Tik klausimas, kas atstatinės Šventosios uostą, jei visos ministerijos nuo jo „nusiplauna“?

Aplinkos ministerija iš ES 2014-2020 metų lėšų byra numačiusi vykdyti du paplūdimių pamaitinimo smėliu projektus – Kuršių nerijos pakrantėje ir ties Palanga.

Nesieja su darniu vystymu

Ūkio ministerijoje žodžių junginio „Šventosios uostas“ iš viso stengiamasi neminėti, nors šis atstatytas uostas su 360 vietų turistiniams laiveliams švartuoti, turėtų apčiuopiamą įtaką pritraukiant turistus į Lietuvą.

Ūkio ministerijos viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė tikino, kad „iš turizmui aktualių Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuoti veiklų, skirtų įrengti jūrų uostų infrastruktūrą, nors ji ir būtų susieta su turizmu, nėra galimybės“.

Iš turizmui skirtų lėšų bus rengiamos naujos trasos, apimančios kultūros ir gamtos paveldo objektus, statomi ženklai link jų, vykdomos elektroninės rinkodaros priemonės, remiamos savivaldybių turizmo priemonės.

A.Ramoškaitė pridūrė, kad skatinant turizmo projektus, kurie susieti su Šventosios uostu, jo valdytojai turėtų kreiptis į viceministrę Rasą Noreikienę ir Lietuvos turizmo tarybą. Gal bus priimti kokie nors sprendimai?

Su darniu krašto vystymu susietas Finansų ministerijos administruojamų ES fondų lėšų dalis. Lietuvos mokslų akademijos akademikas Jurgis Kazimieras Staniškis pastebėjo, kad Šventosios uosto atstatymas atitiktų socialinį Lietuvos darnaus vystymo projektą. Jis dalyvauja tokių projektų atrankos cikle ir pastebi, kad kartais pateikiami tokie projektai nuo kurių „linksta ausys“.

„Šventosios uosto atstatymo projektas, kuris susietas su Vakarų Lietuvos vystymo perspektyvomis būtų „gaivus gurkšnis“ tarp kitų projektų“, - svarstė J.K.Staniškis.

Finansų ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė pateikė kitokią šios ministerijos nuostatą – „investicijos į Šventosios uostą, kuris nepriklauso transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T), nėra galimos finansuoti, kadangi tokios investicijos neprisidėtų prie darnaus transporto skatinimo ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtros“. 

Ji akcentavo, kad Šventosios uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo darbų projektu bus kuriama pridėtinė vertė turizmo, žvejybos ir aplinkosaugos srityse. Tai kaip nuoroda, kad ES paramos reikėtų ieškoti Ūkio, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų stalčiuose.