Kokių orų tikėtis likusį vasarį?

Anot meteorologų, pirmoji vasario pusė Lietuvoje buvo daug šaltesnė nei daugiametė norma. Vidutinė vasario 1–16 d. laikotarpio oro temperatūra Vilniuje siekė 9,5 laipsnio šalčio, o Klaipėdoje 9,1 laipsnio šalčio (anomalijos, atitinkamai, buvo  net -5,9 ir -7,8 laipsnio). Per praėjusią mėnesio dalį Vilniuje buvo 13, o Klaipėdoje – visos 16 dienų šaltesnės už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį. Vidutiniškai šilčiausios Lietuvoje pasitaikė vasario 6–7 ir 12–13 d., o šalčiausios buvo vasario 1–4, 9–10 ir 15–16 dienos.

Kalbant apie kritulius, pirmoji mėnesio pusė buvo sausesnė nei įprastai. Šiuo metu (per 16 praėjusių dienų) šalyje pasiekta apie 40  proc. mėnesio normos (~17 mm).  Vis dėlto, kritulių kiekio skirtumas tarp skirtingų Lietuvos vietovių siekia iki keturių kartų. Tarp Vilniaus ir Klaipėdos skirtumas minimalus: Vilniuje (Trakų Vokėje) iškrito 10,7 mm (25  proc. vasario mėn. normos), o Klaipėdoje buvo išmatuota 13,5 mm (30 proc. normos). Viso vasario mėn. kritulių kiekio norma sostinėje siekia 42 mm, o uostamiestyje – 45 mm. 

Saulės spindėjimo trukmės reikšmė Lietuvoje šiuo metu yra didesnė nei pusės mėnesio daugiametė reikšmė, išmatuota 96 proc. vasario mėnesio įprasto vidurkio (t. y. beveik pasiekta vasario norma). Vilniuje pasiekta 110 proc., o Klaipėdoje – 84 proc. normos. 

„Tokios saulėtumo reikšmės buvo pasiektos dėl vyravusių labai šaltų ir sausų oro masių. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, likusios mėnesio dalies temperatūra bus žemesnė, o kritulių kiekis – truputį didesnis nei vidutiniškai (1991–2020 m. laikotarpiu)“, – prognozavo sinoptikai.

Meteo.lt iliustracija

Paveiksle – oro temperatūros anomalijų grafikas. Raudona spalva rodo šiltesnius už vidurkį laikotarpius, o mėlyna  – šaltesnius. Apatinė ir viršutinė pilkšvo ploto riba rodo atitinkamos dienos žemiausią ir aukščiausią oro temperatūrą. Taip pat prisiartinę galite matyti užfiksuotą kritulių kiekį atitinkamame mieste.

Vasario pradžioje ir šiandien ryte Lietuvoje buvo užfiksuotas speigas (≤ 30 laipsnių šalčio), o taip pat išmatuoti ir nauji šalčio rekordai. 

„Bet ar kada pagalvojote, kada anksčiausiai ir vėliausiai metuose mūsų šalyje yra išmatuotas speigas.  Istoriniai meteorologinių stebėjimų duomenys atskleidžia, jog speigo reiškinys Lietuvoje fiksuotas tarp gruodžio antrosios pusės ir kovo pradžios. Kitų laiku tokie dideli šalčiai nepasitaiko“, – teigė sinoptikai.

Anksčiausiai speigas yra išmatuotas gruodžio 18-ąją, kuomet Varėnoje 1978 metais oro temperatūra buvo nukritusi iki 30,4 laipsnio šalčio. Tuo tarpu, vėliausiai speigas yra užfiksuotas kovo 8-ąją, kai Varėnoje 1964 metais šalo net iki 37,5 laipsnio šalčio. 

„Tuo pačiu tai yra ir kovo mėnesio absoliutus žemiausios oro temperatūros rekordas. Įdomu tai, jog gruodį iš 31-os mėnesio dienos tik per 7-ias iš jų yra pasitaikęs speigo reiškinys (arba 23 proc. nuo bendro mėnesio dienų skaičiaus). Tuo tarpu, sausį net 27 iš 31 (87 proc.), vasarį 21 iš 28 (75 proc.), o kovą – tik 3 iš 31 dienos (10 proc.). Taigi, metuose yra 58 dienos, kuomet vienais ar kitais metais Lietuvoje buvo pasitaikęs speigo reiškinys. Didžiausia speigo tikimybė – sausį ir pirmoje vasario pusėje. Vis dėlto, dėl šiltėjančio klimato šis reiškinys dabar pasitaiko gerokai rečiau nei tai būdavo praeityje. Iki šių metų žiemos paskutinį kartą speigas buvo fiksuojamas tik 2012 m. vasario 5-ąją. Turimi duomenys rodo, jog seniau Lietuvoje speigai pasitaikydavo kelis kartus dažniau ir būdavo fiksuojami kas keletą metų“, – teigė meteorologai.

Meteo.lt iliustracija

Trečiadienio naktį daug kur, ypač Vakarų Lietuvoje, pasnigs. Kai kur pustys. Vėjas pietryčių, 7–12 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Temperatūra 10–15, vietomis 16–21 laipsnis šalčio. Dieną daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur pustys. Vėjas pietryčių, 7–12 m/s. Temperatūra 6–11, pajūryje 3–5 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienį daug kur nedidelis sniegas. Vėjas naktį silpnas, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 7–12, vietomis iki 17, dieną 2–7 laipsniai šalčio.

Penktadienio naktį vietomis truputį pasnigs, dieną be žymesnio sniego. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, naktį 4–9 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 9–14, kai kur iki 17 laipsnių šalčio, dieną 1–6, rytuose iki 8 laipsnių šalčio.

Hidrologinė situacija

Vasario 17 d. daugelyje šalies upių stebimas nežymus vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, iki 11 cm per parą. Nevėžyje ties Babtais – kilimas iki 20 cm per parą.

Numatomas nedidelis vandens lygio svyravimas.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

Primenama, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi! Daugiau naudingos informacijos rasite čia.

Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 50–52 cm.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad vasario 15 ir 16 dienomis KD₁₀ paros ribinė vertė viršyta Panevėžyje, Šiauliuose ir Mažeikiuose. Taip pat, kietųjų dalelių KD₁₀ ir KD_2,5 koncentracija aplinkos ore buvo padidėjusi ir daugelyje šalies miestų. Vasario 17–18 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui – vis dar išsilaikantys žiemiški orai: šaltos naktys, mažai kritulių ir nestiprūs vėjai. Didžiausia kietųjų dalelių koncentracija laikysis miestuose, daugiausia individualių gyvenamųjų namų rajonuose, taip pat netoli intensyvaus eismo gatvių – išlieka KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.