– Ar ši vasara Lietuvos ūkininkams yra gera?

– Mes, ūkininkai, kuo toliau, tuo labiau jaučiame klimato kaitą. Ekstremalūs iššūkiai tik dažnėja. Jeigu prieš trejus metus Lietuvoje patyrėme sausras, po du mėnesius neiškrisdavo nė lašas kritulių, ūkininkai stengdavosi įsivesti laistymo sistemas. Kai sausa – gali palaistyti. Šiais ir praėjusiais metais mus jau skriaudžia stichinės nelaimės, kritulių mėnesinės normos iškrenta per pusę paros ar parą, o su tuo ūkininkams susidoroti yra ypač sunku.

– Ar šią vasarą ūkininkams tai yra didžiausia problema?

– Problemų ūkininkai turi daug. Tai yra verslas kaime, kur yra padidėjusi rizika, tiek rinkos rizika, tiek klimatinės sąlygos. Ūkininkai tokiose ekstremaliose situacijose būna pastoviai. Daugiametė istorija parodė, kad su ekstremaliomis situacijomis geriausiai susitvarko šeimos ūkiai. Deja, Lietuvoje šeimos ūkiams nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Apie 4 proc. ūkininkų – stambūs ūkiai, žemės ūkio bendrovės. Manau, kad jie garsiausiai šauks, kad jie turi kokių nors bėdų. Smulkieji ūkininkai yra mažai asocijuoti ir tas bėdas mažai įvardina. Tad valdžia ir kreipia didžiausią dėmesį į stambius ūkius, kad jie nukentėjo, jiems reikia padėti.

Mes, ūkininkai, kuo toliau, tuo labiau jaučiame klimato kaitą. Ekstremalūs iššūkiai tik dažnėja.

Lietuvoje žemės ūkio politika nepadeda daugumai ūkininkų dorotis su tomis problemomis. Kodėl dabar Lietuvoje brangiausi yra žemės ūkio produktai? Nes gamintojai, ypač smulkūs, vidutiniai praktiškai negavo ES paramos, negauna paramos nuo stichinių nelaimių. Problemos – ne tik klimatinės sąlygos. Buvo vykdyta žemės ūkio žalinga politika.

– Kam yra sudėtingiausia tokiomis oro sąlygomis?

– Visiems pakankamai sudėtinga. Gal augalininkystės ūkiai ir su kitokiomis problemomis susiduria, pavyzdžiui, netinkamas trąšų panaudojimas. Kai buvo perdozuota azotu, miežiai išaugino daug žalios masės, lietus suguldė, bus rimtų problemų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar bus sulaukiama kompensacijų dėl kritulių, užtvindytų laukų?

– Praktiškai neįmanoma Lietuvoje gauti kompensaciją. Daugelis šalių pasirenka unikalų kompensavimo būdą – tam tikra suma skiriama iš ES lėšų, nes ES kreipia didelį dėmesį į paramą ūkininkams, dalis iš nacionalinio biudžeto. Reikia tik protingo tos paramos paskirstymo subalansavimo.

– Kiek brangs derlius?

– Sunku paskaičiuoti, nes brangimui daro įtakos pasiūla ir paklausa. Mes priešpaskutiniais metais pastebime, jog žemės ūkio produkcijos pirkimas yra kritęs. Priežastys – tiek užsitęsusi pandemija, tiek energetinių resursų pabrangimas, karas. Viskas gula ant ūkininkų pečių. Kompensavimo mechanizmo kol kas nėra sukurta.