Kolegijos šiais metais sulaukė itin mažo populiarumo. Paaiškėjus stojusiųjų į kolegijas rezultatams, tapo aišku, kad du tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos, rašo Panevėžio dienraštis "Sekundė".

Nusileidžia universitetams

Nors atsirado specialistų, tai įvertinusių kaip kolegijų fiasko, Švietimo ir mokslo ministerija stojimo rezultatus vertina palankiai ir kolegijų stiprinimo politikos atsisakyti neketina.

„Krepšelių pasiskirstymas atspindi realų studentų pasirinkimą“, - yra sakęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Dabar jau aišku, kad studentai pasirinko universitetus, kolegijas palikdami nuošalyje. Iš visų dalyvavusiųjų bendrajame priėmime, į universitetus stojo du trečdaliai, o kolegijose studijuoti norėjo tik 12 tūkstančių jaunuolių.

Pranas Žiliukas, vadovaujantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) bendrajam priėmimui, likusius be studentų krepšelius įvertino kaip aiškų visuomenės verdiktą. Kolegijose net keturiasdešimt procentų technologinių mokslų programų liko neužpildytos.

Pasak LAMA bendrojo priėmimo organizavimo prezidento, kolegijų tinklas yra per platus, jam skiriama per daug dėmesio. Dėtų vilčių šis sektorius nepateisino - pasirodė nepaklausus ir nevykdantis misijos tarnauti darbo rinkai.

P.Žiliukas pareiškė, kad gaila valstybės lėšų, kuriomis bus finansuojamos probleminės kolegijų programos. Ten galimybę gauti krepšelį turi net visai prastus pažymius turintys abiturientai.

Rezultatai verti šampano

Visai kitomis nuotaikomis gyvena Panevėžio kolegija. Stojančiųjų skaičius nenusileidžia pernykščiam, visos studijų programos surinko būtinąjį studentų minimumą, nors kolegijos vadovybė turėjo abejonių dėl kai kurių programų tęstinumo galimybių.

Sudėjus atskiro ir bendrojo stojimo prašymus, pakviestųjų studijuoti nuo šių metų rugsėjo yra apie 550.

„Bijojome dėl pedagogikos programų, dėl technologijų srities. Bet kompiuterinės technikos specialybės netgi labai gražūs skaičiai. Šiemet diegėme naują turizmo ir laisvalaikio vadybos programą. Nors ji nauja ir niekam nežinoma, taip pat atrado save rinkoje“, - sėkme džiaugėsi laikinai einanti direktorės pareigas Birutė Dalmantienė.

Kolegijos vadovė pasidžiaugė, kad šiųmetės stojimo taisyklės finansuojamoms vietoms leido pasiskirstyti laisviau, tačiau kasmečiai studijų programų lyderiai nesikeitė.

Visada populiari buvusi kineziterapijos specialybė šiemet dar labiau išsiveržė į priekį, nuolatinio studentų susidomėjimo sulaukiančios buhalterinė apskaita ir verslo vadyba ir šiemet buvo tarp geidžiamiausių.

„Esu labai patenkinta ir ketinu šįvakar gerti šampaną“, - puikiai nusiteikusi buvo B.Dalmantienė.

Pasak jos, reikia palaukti rugpjūčio mėnesio, kai į kolegiją suvažiuos studentai ir bus aišku, kiek vietų lieka laisvų. Tuomet bus organizuojamas antras priėmimo etapas. Fakto, kad liko nepanaudota du tūkstančiai visoms kolegijoms skirtų krepšelių, direktorė nelaiko neuniversitetinių mokyklų silpnumo ženklu.

„Tai reikia vertinti labai ramiai, nes taip būdavo kasmet. Studentai kaip visada nevykusiai save įvertino. Visi nori būti vadybininkais su gražiu kostiumu. Bet jie ateis į protą“, - sulaukti per papildomą priėmimą stojančiųjų į technologinius mokslus tikisi B.Dalmantienė.

Kolegijų nenurašys

Šįmet per 12 tūkstančių studentų įstojo į mokamas vietas universitetuose. Prognozuota, kad dauguma jų bandys gauti krepšelį kolegijose, tačiau mokamas vietas universitetuose į nemokamas kolegijose kol kas iškeitė tik apie 600 studentų.

KTU Panevėžio instituto Stojančiųjų atrankos grupės vyresnioji administratorė Regina Padaigienė informavo, kad sužinojusiųjų stojimo į universitetus rezultatus ir panorusiųjų atsisakyti vietos bei bandyti laimę stojant į kolegijas nebuvo daug. Tokių atsirado vos dvidešimt - trisdešimt. Tai dar kartą įrodo, kad abiturientai labiau linkę studijuoti universitetuose.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos šiųmečiai rezultatai iš vėžių neišmušė, ji ir toliau ketina proteguoti kolegijų sektorių. Neišdalyti krepšeliai bus perskirstyti, didelio finansuojamų vietų likučio ministerija nelinkusi laikyti prastu rezultatu.

„Yra labai stiprių kolegijų, kurios surinko šimtą procentų skirtų krepšelių. Nereikia kolegijų lyginti su universitetais, jos yra jaunos ir joms dar būtina pasistiebti“, - „Sekundei“ sakė Aistė Skardžinskaitė, švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai.

Ji pridūrė, kad kolegijos privalo išmokti patraukliai save pristatyti, aktyviau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir verslininkais, tapti perspektyviu sektoriumi.

„Kolegijos ir universitetai turi eiti koja kojon. Dabar universitetų sektorius yra išpūstas, o kolegijų - neišplėtotas. Ir toliau bus siekiama palaikyti balansą, o kolegijų sektorius bus kryptingai stiprinamas“, - sakė ministerijos atstovė.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė patvirtino, kad ŠMM skatins kolegijų jungimąsi. Už tai bus skiriamos struktūrinių fondų lėšos.

Skaičiai

• Šiais metais bendrajame priėmime dalyvauja 24 neuniversitetinės aukštosios mokyklos.
• Daugiausia studijų krepšelių, studentams garantuojančių nemokamą mokslą, susižėrė Vilniaus kolegija (1756), Kauno kolegija (1699), Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija (580).
• Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai teko 281, Šiaulių kolegijai - 492 krepšeliai. Šios dvi kolegijos sulaukė daugiau stojančiųjų nei pernai.
• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai teko 515 krepšelių, Kauno technikos kolegijai - 311 krepšelių. 362 už studijas nemokėsiančius studentus pritraukė Panevėžio kolegija, Utenos kolegija - 343, Vilniaus teisės ir verslo kolegija - 325. Klaipėdos kolegijoje nemokamai mokysis 309 pirmakursiai.
• Visų kitų populiarumas, palyginti su praėjusiais metais, krito.
• Perpus mažiau nei pernai pirmakursių turės Žemaitijos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.