Iniciatyvą keisti Švietimo įstatymo reguliavimą palaikė dešimt komiteto narių, prieš balsavo teisingumo ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė.
Švietimo ir mokslo komitetas prašys Švietimo ministerijos iki birželio 1-osios parengti ir pateikti situacijos analizę bei galimo poveikio modeliavimą.
„Jeigu yra valstybinė mokykla, joje privalo būti klasė, kurioje mokomoji kalba yra lietuvių. (…) O jeigu nėra tokios galimybės, tokia mokykla turėtų išeitį jungtis prie kitos mokyklos, kur būtų ta klasė, ir turėtų patronuojančią mokyklą“, – siūlymą pristatė opozicinių liberalų atstovas Simonas Kairys.
Jo teigimu, tokia praktika jau taikoma daugelyje valstybinių mokyklų. Išimtis, be kita ko, būtų taikoma mokomajai kalbai, nustatytai pagal tarpvalstybinius susitarimus.
„Mes neliečiame tarpvalstybinių susitarimų, kitokių niuansų, o taikomės į labai aiškią vietą kalbėdami apie tai, kad per lietuvių kalbą mes turime žiūrėti, ir siūlymo esmė yra spręsti ne per kitas kalbas, bet per lietuvių kalbą“, – kalbėjo S. Kairys.
Darbo grupė, kurios sudėtyje buvo jis, taip pat socdemai Ingrida Braziulienė, Darius Jakavičius ir konservatorius Liutauras Kazlavickas, komitetui buvo parengę tris tolesnių svarstymų variantus.
Pasak D. Jakavičiaus, darbo grupė pasirinko „patį nuosaikiausią siūlymą ministerijai“.
„Galvojame, kad reikėtų tai vykdyti per 10–12 metų, startuojant, pavyzdžiui, 2026 metų rugsėjo 1-ąją su priešmokyklinėmis klasėmis tose rusakalbėse mokyklose, kur didžioji dalis užsiėmimų vyktų valstybine kalba, nesumenkinant ir gimtosios kalbos“, – kalbėjo D. Jakavičius.
„Dabar mes turime atvirkštinį variantą – didžioji dalis užsiėmimų vyksta gimtąja kalba, paliekant dalį valandų valstybinei kalbai“, – pridėjo komiteto narys.
D. Jakavičius iššūkiu įvardijo tai, kad siūlymo rengėjai neturi duomenų, kokį realų pokytį suteiktų pataisa.
Kitos dvi komitetui balsuoti neteiktos iniciatyvos numatė mokymo rusų kalba eliminavimą priešmokykliniame ugdyme ir valstybinių mokyklų pirmose klasėse arba įstatymo nekeitimą, paliekant savivaldybėms atsakomybę spręsti dėl rusų mokomosios kalbos.
L. Kazlavicko teigimu, siūlyti įtvirtinti mokymo valstybine kalba reikalavimą įstatyme paskatino savivaldybių pozicija.
„Turėjome susitikimus su savivaldybėmis ir Visagino, Vilniaus rajono ir Šalčininkų savivaldybės mums labai aiškiai pasakė, kad jie neplanuoja pokyčių ir toliau rusakalbėse mokyklose yra linkę išlaikyti esamą tvarką“, – sakė komiteto narys.
Savo ruožtu, R. Tamašunienė teigė negalinti pritarti, kad pasirinktas būdas yra pats geriausias, nes Lietuvoje istoriškai susiformavusi sistema, kurioje dalis valstybinių mokyklų ugdymą organizuoja tautinių mažumų kalba.
„Mes norime padaryti visus vienodus, bet tikrai taip nepavyks ir taip nebus, nes ta kalbinė aplinka veikia vaiką. Mes turime siekti, kad jis pasiektų vienodus minimalius standartus kalbant apie visų dalykų mokymąsi“, – kalbėjo ministrė.
„Galvoju, kad dabartinė sistema pakankamai gerai veikia, ir kalbame, ir (švietimo – BNS) ministrė deda pastangas dėl valstybinės kalbos mokymo. Šiuo metu labai trūksta mokytojų, vien Vilniaus mieste lietuvių kalbos mokytojų trūksta apie 70“, – pažymėjo R. Tamašunienė.
Tuo metu švietimo ministrė Raminta Popovienė komitete teigė, kad diskusija dėl mokymo rusų kalba reikalinga, tačiau nežadėjo greito sprendimo.
„Mes diskutuosime, įvertinsime kaip ministerija, bet nebus čia toks lengvas, greitas ir paprastas sprendimas“, – sakė ji.
Naujausi komentarai