Baltarusijos ambasadoriaus Vladimiro Dražino pasisakymai Lietuvos atžvilgiu yra neadekvatūs ir neprofesionalūs, pareiškė Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK).

Komitetas pranešė penktadienį priėmęs pareiškimas, reaguodamas į trečiadienį Baltarusijos ambasadoriaus duotą interviu Rusijos naujienų agentūrai „Regnum“.
Komitetas pareiškė, kad „tokie visuotinai pripažintas diplomatinio atstovavimo normas akivaizdžiai peržengiantys ambasadoriaus pasisakymai neprisideda kuriant abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįstus dvišalius kaimyninių valstybių - Lietuvos ir Baltarusijos - santykius“.

Interviu su Kremliumi siejamai Rusijos naujienų agentūrai „Regnum“ V.Dražinas perspėjo, kad palaikydama Europos Sąjungos (ES) sankcijas Baltarusijai Lietuva rizikuoja netekti baltarusiškų krovinių tranzito per Klaipėdos uostą ir taip patirti milijardus litų siekiančius nuostolius.

„Manau, Lietuva supranta sankcijų pasekmes savo ekonomikai. Štai Baltarusijos ir Lietuvos ekonomistų duomenys. Jei mes šiandien nutrauksime krovinių pervežimą per Klaipėdą, Lietuva praras 7 mlrd. litų. Jei ES eis baltarusiškų prekių atsisakymo užsienio rinkose keliu, kaip tai gali nutikti, tai Baltarusija bus priversta imtis adekvačių priemonių“, - sakė V.Dražinas.

„Ims stoti uosto pajėgumai. Atsilaisvins maždaug 4,5 tūkst. Klaipėdos uosto ir su juo susijusių įmonių darbuotojų. Geležinkeliai atsisakys maždaug 3,5 tūkst. etatų. Pirminiais duomenimis, bedarbių armija Lietuvoje išaugs 12 tūkst. žmonių. O tai jau nacionalinio masto problema. Tokia šio klausimo kaina ir Lietuvos politikai turi susimąstyti dėl šios kainos“, - dėstė ambasadorius.

Jis aiškino, jog dauguma Lietuvos kompanijų nepritaria, kad Baltarusijai būtų taikomos ekonominės sankcijos.

„Mes matome didelį politikų ir verslo požiūrių kontrastą. Galima tik stebėtis: politikai arba nesupranta to, kas vyksta, arba supranta, tačiau daro tai, kas prieštarauja logikai ir sukelia nuostolius šaliai. Tačiau, jei Lietuva elgsis korektiškai, jai pavyks išvengti Latvijos varianto. Manau, Lietuvos politikams reikia atsižvelgti į realijas“, - kalbėjo diplomatas.
Jis taip pat sakė, kad Minskas abejoja dėl supaprastinto pasienio judėjimo režimo su Lietuva, kai autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui yra taikomos ES sankcijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija šias ambasadoriaus mintis įvertino kaip tendencingas ir nekorektiškas.

Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir žmogaus teisių suvaržymus, ES plečia sankcijas Baltarusijai.

Praėjusį mėnesį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į „juodąjį sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.

ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į „juodąjį sąrašą“ įtraukta ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės, vadinamos A.Lukašenkos kišenėmis, negalės atlikti finansinių operacijų ES.

Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne valstybinėms įmonėms.