Skyrė daugiau nei 30 tūkst. eurų

Lietuvos kultūros tarybos sprendime rašoma, kad bendrovėms  „Bravo events“ ir  „Mon voyage“ turi būti skiriamos subsidijos iš Kultūros rėmimo fondo, nes jos patyrė nuostolius dėl atšauktų renginių – F. Kirkorovo bei M. Šufutinskio koncertų. Šie koncertai dėl pandemijos buvo perkelti į 2021 metus. 

Sprendimas pasirašytas 2020 metų lapkričio 24 dieną, organizatoriams „Bravo events“ skirta 13 tūkst. 665 eurai ir 31 centas,  o „Mon voyage“ – 16 tūkst. 986 eurai ir 19 centų.  

„Bravo events“ turėjo surengti F. Kirkorovo koncertą Vilniuje bei Klaipėdoje, o „Mon voyage“ – M. Šufutinskio koncertus Vilniuje bei Palangoje.

„Supainiokim muziką su politika. Kai galvoji, kad brudniau nebus, mūsų valdžios žmonės pasako – palaukit, žiūrėkit, kaip mes dar mokam nustebinti. Šituo raštu Kultūros taryba paskyrė daugiau kaip 30 tūkst. eurų kompensaciją žmonėms, kuriems nepavyko atvežti į Lietuvą F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio. Aš suprasčiau, kad tai būtų kompensacija už tai, kad jie daugiau niekada nevežtų F. Kirkirovo ir M. Šufutinskio į Lietuvą, bet, deja, taip nėra, – ketvirtadienį feisbuke rašė A. Tapinas. –  Mes valstybės pinigais remiame verslinykus, kurie dėję ant visko ir veža čia veikėjus, kurie laižo minkštą vietą Putinui, palaiko kruviną diktatorių Lukašenką ir koncertuoja okupuotame Kryme. Kirkorovas dar rugsėjį nusifilmavo Lukašenką remiančiame klipe, spalį pavadino Krymą mylimiausia Rusijos vieta, sveikino nuostabiausią prezidentą su gimtadieniu. Bandiugų šansono karalius Šufutinskis irgi ne kartą koncertavo okupuotame Kryme.“

Anot žurnalisto, dar įdomiau yra tai, kad koncertai įvyks, nes buvo perkelti į kitą datą – „Mon Voyage“ turėtų surengti M. Šufutinskio pasirodymą Vilniuje ir Klaipėdoje balandį, o „Bravo events“ F. Kirkorovo pasirodymą birželį. „Tad ir nuostolių lyg ir labai didelių nėra. Beje, Kirkorovo gastroles Lietuvoje remia „Aeroflot“ ir Lietuvos kultūros taryba. Ir tuo pačiu šitos dvi kontoros gauna 30 tūkst. eurų iš Lietuvos valstybės. Beje, „Mon Voyage“ įkurta mažiau nei prieš pusantrų metų ir joje dirba vienas žmogus, bet prašau – imkit keliolika tūkstančių. Raštą pasirašė dabartinė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, atkreipkime dėmesį, kad šie du renginiai išskirti atskiru raštu, o ne bendrame sąraše, tarsi būtų tikėtasi, kad prasprūs nepastebėta“, – rašė A. Tapinas.

Neskirti subsidijų nebuvo teisinio pagrindo

Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė teigė, kad subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolius atšaukus kultūros ir meno renginius ar juos perkėlus, buvo išmokėtos 66 renginių organizatoriams. Maksimali suma organizatoriui galėjo siekti 30 tūkst. eurų.

„Norėtume pabrėžti, kad Lietuvos kultūros taryba neskyrė finansavimo bendrovių „Bravo Events“ ir „Mon Voyage“ projektams, t. y. nefinansavo minimų atlikėjų pasirodymų. Visais minimais atvejais Lietuvos kultūros taryba skyrė kompensacijas atšauktų reginių organizatoriams“, – komentare, atsiųstame portalui kauno.diena.lt, dėstė G. Dapšytė.

Vertinant prašymus, buvo vertinami tik renginių organizatorių pateikti finansiniai dokumentai, o ne meninė ar kultūrinė renginių vertė ar kokybė.

Anot Lietuvos kultūros tarybos atstovės, finansavimo programa „Subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams“ buvo sukurta reaguojant į epidemiologinę situaciją šalyje ir jos sukeltus sunkumus įvairių kultūros renginių organizatoriams. Pandemija paveikė visas kultūros sritis, todėl Lietuvos kultūros taryba, anot pašnekovės, ieškodama efektyviausių būdų padėti skirtingų sričių atstovams taikė skirtingas priemones. Subsidijos buvo skirtos tik valstybės, savivaldybių ar ES fondų finansavimo negavusiems renginiams, siekiant atlygint dalį jų patirtų nuostolių. Tai vienintelė būtent šiai kultūros sektoriaus daliai Lietuvos kultūros tarybos skirta finansavimo priemonė, kuria siekiama sumažinti ekstremaliosios situacijos pasekmes.

„Subsidijos buvo išmokėtos visiems renginių organizatoriams, kurių pateikti patirtus nuostolius dėl atšauktų, perkeltų ar kitaip koreguotų renginių Lietuvoje ar užsienyje, finansiniai dokumentai atitiko programos sąlygas ir teisės aktus. Siekiant kuo greičiau kompensuoti renginių organizatorių patirtus nuostolius, subsidijas nuspręsta išmokėti vos atlikus pateiktų prašymų ir finansinių dokumentų administracinę patikrą, nelaukiant kol bus patikrinti visi pateikti prašymai ir su jais pateikti finansiniai dokumentai. Prašymai buvo nagrinėjami prašymų pateikimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kiek kiekviena organizacija pateikė prašymų ir jų pateikiamų nuostolius patvirtinančių dokumentų apimtis. Iš viso buvo priimta 10 Lietuvos kultūros tarybos sprendimų skirti subsidijas, – rašoma laiške. –  Teisinio pagrindo neskirti kompensacijų už atšauktus bendrovių „Bravo Events“ ir „Mon Voyage“ renginius nebuvo. Norėtume akcentuoti, kad ši programa buvo sukurta kaip skubios pagalbos priemonė siekiant mažinti ekstremaliosios situacijos sukeltas pasekmes kultūros srityje, nukreipta konkrečiai į renginių organizatorius. Todėl vertinant prašymus, buvo vertinami tik renginių organizatorių pateikti finansiniai dokumentai, o ne meninė ar kultūrinė renginių vertė ar kokybė.“

Įprastuose konkursuose finansuoti nebūtų

Teigiama, kad subsidijų programos sąlygos ir kompensacijoms numatyta suma buvo suderinta su Kultūros ministro vadovaujama darbo grupe, kurią sudarė Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro ir savivaldybių asociacijos, kultūrinių ir kūrybinių industrijų, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinių kultūros ir meno įstaigų, muziejų, gretutinių teisių ir interneto žiniasklaidos asociacijų atstovai.

„Subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams buvo skirtos išlaidoms, susijusioms su renginio įgyvendinimui sudarytų sutarčių nutraukimu, jeigu renginys nebuvo įgyvendintas (įtraukiant patirtas renginio administravimo išlaidas), kompensavimui. Taip pat kompensuotos renginių Lietuvoje ar užsienyje organizatorių patirtos išlaidos, atsiradusios dėl renginio pobūdžio pakeitimo, pritaikant jį karantino ar ekstremaliosios situacijos metu taikomiems apribojimams. Suprasdami, kad šis sprendimas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai, Lietuvos kultūros tarybos administracija konsultavosi ir su teisininkais, ir su atsakingomis institucijomis, ir, kaip minėta, teisinio pagrindo neskirti šiems renginių organizatoriams subsidijų pagal jų pateiktus prašymus, nebuvo“, – teigė G. Dapšytė.

„Lietuvos kultūros tarybos veikloje vadovaujamės nuostata, jog veikiame prisidedami prie empatiškos, atviros, tolerantiškos ir smalsios visuomenės ir joje veikiančių bendruomenių formavimo. Vienareikšmiškai galime pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos ir, tikime, Lietuvos visuomenės vertybėms ir įprastuose konkursuose (t. y. ten, kur veikia ekspertinis vertinimas) finansuoti nebūtų“ – teigia Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius, laikinai atliekantis Tarybos pirmininko funkcijas Mindaugas Bundza.

Vertina kaip akibrokštą

Kultūros ministras Simonas Kairys feisbuke taip pat sureagavo į šią situaciją. „Lietuvos kultūros tarybos skirtas subsidijas bendrovėms „Mon Voyage“ ir „Bravo events“ vertinu kaip akibrokštą (švelniai tariant). Tačiau noriu pabrėžti, kad taip atsitiko dėl ydingos ankstesnės subsidijavimo tvarkos, kuri ir sudarė sąlygas atsirasti tokiam absurdui, – rašė ministras. – Trumpai apie situaciją: 2020 m. liepos 1 tuomečio kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu buvo patvirtinta subsidijų kultūros ir meno renginių organizatoriams programa ir jos reglamentavimas. Būtent tada nuspręsta atsisakyti ekspertinio paraiškų vertinimo. Tai reiškia, kad LKT negalėjo imtis įprasto vertinimo proceso ir vertinti paraiškų turinio pasitelkiant ekspertus. LKT paliktas tik formalaus pinigų perdavėjo vaidmuo visiems organizatoriams, atitikusiems ekonominius ir teisinius reikalavimus. Kas iš tokio modelio išėjo, šiandien visi puikiai matome“, – rašė ministras.

Lietuvos kultūros tarybos skirtas subsidijas bendrovėms „Mon voyage“ ir „Bravo events“ vertinu kaip akibrokštą (švelniai tariant).

Ką galima pakeisti ateityje?  „Noriu užtikrinti, kad man vadovaujant Kultūros ministerijai ekspertinės kultūros institucijos netaps automatinių rėmimo schemų instrumentu, o veiks taip, kaip ir turėtų veikti – vertindamos kokybę, meninę vertę, sprendimus grįsdamos ekspertų išvadomis ir t.t., – rašė ministras. – Šią skausmingą pamoką taip pat norėčiau išnaudoti ir kaip progą giliau pažvelgti į seniai egzistuojančią problemą. Jau ne pirmą kartą viešojoje erdvėje kyla incidentų ar abejonių dėl proputiniškos pasaulėžiūros atlikėjų koncertų Lietuvoje. Inicijuosime atitinkamus sprendimus visos valstybės mastu tokių atlikėjų atžvilgiu. Kartu mūsų laukia ir dar vienas uždavinys – nuosekliai ugdyti visuomenės skonį ir užtikrinti kuo didesnį kokybiško turinio prieinamumą“, – rašė S. Kairys. 

Kultūros ministerija BNS informavo, kad Lietuvos kultūros tarybos paprašė pateikti išsamią informaciją apie visą subsidijuotos programos vykdymą.

Apgailestauja dėl subsidijų

Kultūros viceministrė, buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė Daina Urbanavičienė teigia apgailestaujanti dėl šios situacijos. 

„Nuoširdžiai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Man dirbant Lietuvos kultūros tarybos pirmininke, skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai“, – BNS atsiųstame komentare teigė viceministrė.

„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir tarybos konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų“, – kalbėjo D. Urbanavičienė.

Ji sako siūlysianti, kad būtų atliekamas ir ekspertinis vertinimas teikiant valstybės pagalbą verslui dėl pandemijos.

„Šiandieninė mano pozicija sudaro galimybes pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų vertybinių nuostatų laikymąsi tokiose situacijose ir įtrauktų ekspertinį vertinimą teikiant valstybės pagalbą verslui. Būtinieji formalumai neturi ir negali užgožti kokybinio ir vertybinio pagrindo“, – BNS sakė viceministrė.

Nenori prisiimti atsakomybės? 

Po Lietuvos kultūros tarybos paaiškinimo A. Tapinas ir toliau negailėjo aštrių žodžių. „Kultūros taryba ginasi nuo bet kokios atsakomybės, – feisbuke pavakarę rašė žurnalistas. – Kultūros ministras S. Kairys nenori kaltinti savo viceministrės, kuri, būdama Tarybos pirmininkė, uždėjo parašą ir palaimino pinigus. Pasak jo, įmonės atsidūrė atskirame sprendime, nes dėl jų buvo kilusių didelių abejonių. Čia ir man kyla abejonių – juk jeigu Kultūros taryba buvo tik vykdytojas, tai kokios gali būti abejonės, imi ir vykdai. O jeigu kyla abejonių, tai arba jas kažkas išsklaido, arba neišsklaido ir tu vis tiek pasirašai. Taryba ginasi, kad jeigu būtų neskyrę pinigų, būtų buvę teismai. Na, man labai įdomu, kaip jau vieno žmogaus Šaraškino kontora, kuri veža Šufutinskį, taip išgąsdino visą Kultminą, kad geriau buvo nuspręsta pervesti pinigus ir ramu. Žodžiu, kaip visada, gūžčiojama pečiais, kalti anksčiau buvę, pinigai atiduoti vatnikams ir, kaip sako ministras, panaši situacija gali pasikartoti. Dar geriau, kad finansuojame F. Kirkorovo koncertą, kuris, kaip pastebėjo mano kolega Ignas Kinčinas, bus birželio 14 d., mūsų Gedulo ir Vilties dieną. Ir toks spjūvis tikrai neatsitiktinis. Į mus spjaudo, o mes valomės ir dar pinigų už tai pasiūlom.“

A. Tapinas turi pasiūlymą kultūros ministrui, kaip reikia ugdyti visuomenės skonį. „Aš manau, kad yra vienintelis aiškus sprendimas, kurio labai tikiuosi iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio ir NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno: kuo greičiau apsvarstyti situaciją ir pasiūlyti sprendimą, kaip pakeisti Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Kaip suprantu, tokiai pozicijai pritaria ir Seimo pirmininkė. Kriterijus galėtų būti labai nesudėtingas – koncertuoji okupuotame Kryme, Lietuvoje esi nepageidaujamas. Laimingai. Ir gal dar spėtume padaryti taip, kad Gedulo ir Vilties dieną Lietuvoje neskambėtų Kirkorovo „Ja za tebia umru“. P.S. Pasisakė daug kas, bet vis dėlto geriausiai taškus sudėliojo Džordanos vadybininkas ir gyvenimo draugas Elegijus: „B**t, aš beveik sprogstu iš apmaudo. Prašėme paramos albumo leidybai. B**į“, – situaciją reziumavo A. Tapinas.