„Matau, kad iš tiesų šie popiežiaus (Pranciškaus – BNS) procesai pradėti ir jo įnešimas daugiau Evangelijos į mūsų pasaulio gyvenimą, į politiką, į Bažnyčios gyvenimą bus neatsiejama naujojo popiežiaus veiklos dalis. Bažnyčia nebegalės žengti atgal, turės eiti tik pirmyn, skelbdama Evangeliją ir būdama atviresnė žmonėms“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį teigė R. Makrickas.

Pasak jo, šiuo metu sunku pasakyti kurie kardinolai galėtų turėti didžiausią paramą konklavoje.

„Bus laiko kelios savaitės, jau šiandien prasidėjo susitikimai ir tęsis iki popiežiaus laidotuvių. Po to bus devynios dienos maldų. Įėjimas į konklavą bus tas laikas, kada pamatysime kiekvieno kardinolo mąstymą, Bažnyčios viziją, ir po to išryškės žmonės, į kuriuos Šventoji Dvasia žiūri kaip į būsimus Bažnyčios vadovus“, – kalbėjo kardinolas.

88-erių popiežius Pranciškus nuo insulto mirė pirmadienį, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.

Argentinietis Bažnyčioje sukėlė ir entuziazmo, ir pykčio dėl reformų, kuriomis buvo siekiama atverti šimtmečius gyvuojančios institucijos duris šiuolaikiniams tikintiesiems.

Planuojama, kad jo laidotuvės, į kurias turėtų susirinkti didžiulės minios žmonių, vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aikštėje priešais Šv. Petro baziliką Vatikane.

Pranciškaus karstas, kurį jis anksčiau liepė pagaminti iš medžio ir cinko, bus įneštas į bažnyčią, o iš ten – į Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką, kur bus palaidotas.

R. Makrickas nuo 2021 metų gruodžio vidurio yra Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras.

Konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai, ši turi prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų po popiežiaus mirties.