Anot jo, norint vykdyti skaidrią veiklą, pirmiausia reikia pinigų fondo darbuotojų algoms bei pasirašyti sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone.

„Kol kas nieko neturime, neturime nė cento, kad tas fondas galėtų dorai pradėti dirbti, nes pagal įstatus reikia įdarbinti mažiausiai du žmones – reikia, kad būtų ir direktorius, ir būtų žmogus, kuris fondui labai reikalingas, atsakingas už viešuosius ryšius“, – pasakojo V. Seliavko.

Iš viso maldos namų statyboms, kaip teigia dvasininkas, gali prireikti nuo keturių iki penkių milijonų eurų.

Paklaustas, ar sulaukta susidomėjimo prisidėti prie renkamo fondo, V. Seliavko tvirtino, jog prisidėti žadėjo ne vienas, tačiau neaišku, kaip viskas klostysis iš tikrųjų.

„Prasidėjo ruduo, žmonės grįžo į darbovietes, pradėsime vėl derybas, kalbėjimus, gal ką nors surinksime bent pradžiai“, – teigė kunigas.

Pasak V. Seliavko, pastatyti ir įrengti bažnyčią norima kuo greičiau, mat šiuo metu mišios aukojamos, kur tik pavyksta – katalikų maldos namuose, nuomojamose patalpose, buvusio Lukiškių kalėjimo cerkvėje.

„Norime turėti ką nors savo ir norėtume, kad būtų kuo greičiau, bet pats procesas, net jei bus finansavimas (...) gali trukti maždaug nuo ketverių iki penkerių metų“, – kalbėjo dvasininkas.

Anot jo, bažnyčia nebus didelė, tačiau savo stiliumi skirsis nuo kitų ortodoksų maldos namų Vilniuje.

„Mes planuojame, kad tai bus lietuviškas stilius kartu su bizantiškosios architektūros fragmentais“, – BNS sakė V. Seliavko.

Maldos namų statyboms bus skelbiamas viešas konkursas, tačiau jau dabar sulaukta trijų architektų susidomėjimo prisidėti prieš šio projekto – lietuvio, lenko ir rusų kilmės specialisto, šiuo metu gyvenančio Juodkalnijoje, nes gimtojoje šalyje nėra laukiamas dėl savo antikarinių pažiūrų.

Jeigu fondui pradėjus veiklą pavyks surinkti pakankamai lėšų, nebus apsiribota tik bažnyčia Vilniuje.

„Mums reikia ne tik Vilniuje vienos bažnyčios, mums reikia ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir kituose Lietuvos miestuose. Tai nebus didelės bažnyčios, gali būti kuklios ir mažos, bet jų reikia“, – tvirtino V. Seliavko.

Konstantinopolio patriarchato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsteigtas šiemet vasarį, prieš tai kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Maskvai pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovybės. Penki dvasininkai buvo apkaltinti įvykdę kanoninius nusikaltimus ir pašalinti iš kunigų luomo. Tačiau Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I juos grąžino į kunigų luomą, konstatavęs, jog pašalinimas įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimo, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Lietuvos Vyriausybė Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams yra skyrusi beveik 80 tūkst. eurų paramos, perdavė administracines patalpas Vilniuje.