Iki šiol tokie leidimai nebuvo išduodami argumentuojant, kad Lietuvos įstatymuose gėjų santuokos nepripažįstamos.

Tačiau ES Teisingumo Teismas (ESTT) birželį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų.

„Dabar, jeigu reikėtų priimti sprendimą vadovaujantis dabartine jurisprudencija, sprendimas turėtų būti – suteikti leidimą gyventi“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Anksčiau Lietuvos institucijos laikėsi pozicijos, kad norintys gauti leidimą pagal šeimų susijungimo teisę užsieniečiai turėjo registruoti kitoje šalyje sudarytą santuoką.

Konstitucinis Teismas antradienį nagrinės bylą, ar nebuvo pažeistas pagrindinis šalies įstatymas, kai Lietuva prieš trejus metus nedavė leidimo gyventi su lietuviu Danijoje santuoką sudariusiam baltarusiui.

E. Misiūnas: Lietuva galėtų pripažinti gėjų santuokas

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad Lietuva galėtų pripažinti homoseksualias santuokas.

Šią poziciją ministras išsakė Konstituciniam Teismui (KT) nagrinėjant bylą dėl užsienyje susituokusių tos pačios lyties asmenų teisių Lietuvoje.

„Pati santuoka – manau, jie turi teisę sudaryti santuoką, gyventi tam tikrame teisiniame susitarime su įvairiomis teisinėmis pasekmėmis. Šiuo atveju, žiūrėčiau pakankamai liberaliai. Manau, kad galėtų“,  – žurnalistams ketvirtadienį sakė E. Misiūnas, paklaustas, ar homoseksualios santuokos turėtų būti pripažįstamos Lietuvoje.

Ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS teigė, kad iniciatyvų šiuo klausimu E. Misiūnas neteiks.

„Pataisas dėl homoseksualių asmenų santuokų įteisinimo turėtų teikti Teisingumo ministerija, o žurnalistai tiesiog paklausė ministro asmeninės nuomonės. Jis ją ir išsakė“, – sakė K. Vaitkevičius.

KT nagrinėja, ar leidimas laikinai gyventi pagrįstai neišduodamas tos pačios lyties sutuoktiniui, sudariusiam santuoką užsienyje.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje užsienietis, su Lietuvos piliečiu prieš trejus metus Danijoje sudarę santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje.

E. Misiūnas sako, kad Migracijos departamentas kitokio sprendimo priimti negalėjo, nes Lietuvos įstatymai neleidžia pripažinti homoseksualių santuokų.

Lietuvoje nėra įteisintos nei gėjų santuokos, nei partnerystės. Keli ankstesni Lietuvos liberalių politikų bandymai šalyje įvesti civilinę homoseksualų partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Visuomenės apklausų duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualių asmenų santykių įteisinimui.

V. Simonko: tai – pirmas etapas

Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko sveikina Migracijos departamento sprendimą leisti šalyje gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su Lietuvos piliečiais, tačiau teigia, jog tai yra tik pirmas žingsnis užtikrinant homoseksualių asmenų teises.

„Tai yra tas pradinis dalykas ir tai sveikintina. Tai galbūt išspręs kai kuriuos praktinius dalykus, bet aš manau, kad mes turėtumėme kalbėti ir apie platesnį ratą žmonių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Simonko.

LGL vadovas buvo atvykęs į Konstitucinį Teismą, nagrinėjančiam bylą dėl galimo pagrindinio šalies įstatymo pažeidimo, Lietuvai prieš trejus metus nesuteikus leidimo gyventi šalyje su lietuviu Danijoje susituokusiam baltarusiui.

Migracijos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo yra linkęs keisti praktiką ir leisti nuo šiol šalyje gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su lietuviais.

Iki šiol tokie leidimai nebuvo išduodami argumentuojant, kad Lietuvos įstatymuose gėjų santuokos nepripažįstamos.

Tačiau ES Teisingumo Teismas (ESTT) birželį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų.

„Kadangi ESTT pasakė, kad sąvoka „sutuoktinis“ turėtų būti aiškinama nepriklausomai nuo lyties, tai neabejotinai, ir Lietuvos Respublika kaip Europos Sąjungos valstybė narė privalo įsiklausyti į teisingumo teismo poziciją“, – žurnalistams sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras.

Konstitucinio Teismo posėdis ketvirtadienį neįvyko, neatvykus į jį besikreipusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo laikinai einančiam pirmininko pavaduotojo pareigas Ričardui Piličiauskui.

Posėdis nukeltas į gruodžio 5 dieną.

Vyriausybės pozicija nėra suformuota

Vyriausybės pozicija dėl gėjų santuokų pripažinimo nėra suformuota, o vidaus reikalų ministras kaip politikas gali išsakyti savo nuomonę, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Tikrai Vyriausybė nesvarstė tokių klausimų, Vyriausybės pozicija nėra suformuota. Jeigu bus įstatymų projektai teikiami, bus suformuota. Ministras be to, kad yra Vyriausybės narys, yra ir politikas, turintis ir savo nuomonę, kurią mes gerbiame“, – ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.

Per Vyriausybės valandą Seime jis sulaukė klausimo, ar vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno pasisakymas dėl homoseksualių santuokų pripažinimo esanti oficiali Vyriausybės pozicija.

Vidaus reikalų ministras paaiškino atsakęs į klausimą, kokių žingsnių imsis, jei Konstitucinis Teismas priims seksualinėms mažumoms palankų sprendimą.

„Konstitucinis Teismas nagrinėja gėjų santuokos pripažinimą, buvo klausimas užduotas, ką darysite. Aš pasakiau, jeigu KT pasakys, kad gėjų santuokas riekia pripažinti, Migracijos departamentas turės atitinkamai keisti teisės aktus“, – sakė ministras.

Ketvirtadienį Konstituciniame Teisme, nagrinėjančiame bylą dėl užsienyje susituokusių tos pačios lyties asmenų teisių Lietuvoje, E. Misiūnas sakė, kad Lietuva galėtų pripažinti homoseksualias santuokas.

„Pati santuoka – manau, jie turi teisę sudaryti santuoką, gyventi tam tikrame teisiniame susitarime su įvairiomis teisinėmis pasekmėmis. Šiuo atveju, žiūrėčiau pakankamai liberaliai. Manau, kad galėtų“,  – žurnalistams ketvirtadienį sakė E. Misiūnas, paklaustas, ar homoseksualios santuokos turėtų būti pripažįstamos Lietuvoje.

Ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS teigė, kad iniciatyvų šiuo klausimu E. Misiūnas neteiks.

„Pataisas dėl homoseksualių asmenų santuokų įteisinimo turėtų teikti Teisingumo ministerija, o žurnalistai tiesiog paklausė ministro asmeninės nuomonės. Jis ją ir išsakė“, – sakė K. Vaitkevičius.