Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantė L. Lipinskaitė kiekvieną dieną kelias valandas praleidžia sunkiausiose treniruotėse, kad galėtų pasiruošti išbandymams įvykus didžiulei nelaimei. 

Su dujokauke, oro balionu ir kitu papildomu svoriu fizines užduotis atliekanti L. Lipinskaitė tikina, kad gyvenime niekada neieškojo lengvų, patogių kelių. 

„Nuo pat mažens turėjau daug fizinio krūvio. Užaugau kaime, Jurbarko rajone. Mano mama ūkininkauja, todėl vaikystėje turėjau labai daug įvairių darbų, jie būdavo ir fiziškai sunkūs, bet tuo pačiu ir smagūs, keliantys iššūkius“, – pasakojo kovotoja, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantė L. Lipinskaitė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, gelbėtojos karjerą L. Lipinskaitė pasiryžusi planuoti su ganėtinai priešinga veikla. Vienu metu ji padės žmonėms, o kitais atvejais ji guldys savo priešininkus ant menčių mišrių kovos menų ringuose.  

„Jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti iš karto. O iš tikrųjų, tai sąsaja viso dalyko, kad visur yra fizinis, ištvermė“, – aiškino kovotoja.

L. Lipinskaitė į kovinį sportą įsitraukė nuo paauglystės, o visai neseniai iš Jurbarko kilusi būsima ugniagesė tapo ir Europos mišrių kovos menų jaunių vicečempione mėgėjų klasėje. Dabar jos tikslas pereiti į profesionalų lygį.

„Esu labai jautrus žmogus, ko galbūt nepasakytum, kai sportuoju arba pagal profesiją. Bet kas liečia emocinę pusę, visi laimėjimai neša daug džiaugsmo. Lygiai taip pat yra su pralaimėjimais, niekada negaliu sulaikyt ašarų“, – kalbėjo L. Lipinskaitė.

L. Lipinskaitė tikisi, kad ir ateityje pavyks suderinti ugniagesės darbą su kovos menais. 

„Imtynėse absoliučioje svorio kategorijoje jau turiu du diržus. Jau yra tekę kovoti su mergina, kuri sveria 100 kg. Manau, savo kolegas tikrai galėčiau įveikti“, – teigė mergina. 

Jurbarke mišrių kovos menų sportą atradusi L. Lipinskaitė prisipažįsta, kad vaikystėje išbandė ir šokius, chorą bei dailę, tačiau, kaip pati sako, jose tiesiog pritrūko iššūkių.